Šią vasarą keturi pasaulinio lygio koncertai Kauno Dariaus ir Girėno stadione gali ne tik pritraukti dešimtis tūkstančių muzikos gerbėjų, bet ir paskatinti vietos ekonomiką. Turistų srautai iš kaimyninių šalių, išaugusios apgyvendinimo, maitinimo ir transporto paslaugų apyvartos gali leisti miestui sugeneruoti ir milijonines pajamas, o Kauną dar labiau įtvirtinti kaip svarbų kultūrinį tašką tarptautiniame žemėlapyje.
Vasarą Kauno stadione – 4 dideli koncertai
Į Lietuvą tūkstančius užsienio turistų bei vietinių lankytojų sutraukia pasaulinio garso muzikos žvaigždžių koncertai, tampantys stipriu traukos centru tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu.
Štai šią vasarą Kauno Dariaus ir Girėno stadionas taps ryškių pasaulio muzikos žvaigždžių susitikimo vieta – čia suplanuoti net keturi koncertai.
Sezoną birželio 6 dieną atidarys popmuzikos superžvaigždė Justinas Timberlake’as, pristatantis savo turą „The Forget Tomorrow“. Į šį koncertą bilietai buvo išgraibstyti žaibiškai.
Taip pat skaitykite
Praėjus mėnesiui po J. Timberlake’o pasirodymo, liepos 10 dieną, stadione į sceną žengs legendinė roko grupė „Guns N’ Roses“.
Bilietų į šį koncertą dar galima rasti. Jų kainos prasideda nuo maždaug 80 eurų ir gali siekti per 1 000 eurų, jei trokštate ne tik muzikinio šou, bet ir išskirtinės patirties, pavyzdžiui, galimybės patekti į užkulisius.
Rugpjūčio 1-ąją Kauną drebins dar vienas ryškus vardas – popmuzikos ikona Robbie Williamsas vėl svečiuosis Lietuvoje. Bilietai į pasirodymą kainuoja nuo maždaug 80 iki beveik 500 eurų.
Vasaros koncertų maratoną rugpjūčio 21-ąją užbaigs amerikiečių atlikėjas Post Malone. Jo pasirodymas Kaune bus vienintelis koncertas Baltijos šalyse pasauliniame ture „Post Malone Presents: The Big Ass World Tour“.
Norintiesiems išvysti šią muzikos žvaigždę gyvai, bilietai kainuoja nuo 90 iki 568 eurų.
Atvyksta latviai, estai, lenkai, suomiai
Vertinti renginių turizmo finansinę naudą gali būti sudėtinga, tačiau neabejotina, kad labiausiai išlošia aptarnavimo, maitinimo, transporto ir kultūros sektoriai. Atvykėliai neretai pasinaudoja proga ne tik apsilankyti renginiuose, bet ir pažinti šalį, leisdamiesi į įprastas turistines veiklas.
Nors, bilietų platintojų teigimu, renginių mastas Lietuvoje vis dar nedidelis, toks turizmas čia įgauna vis didesnį svorį, prisidėdamas ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie šalies žinomumo.
„Bilietų pardavimai rodo, jog dažniausiai į renginius Lietuvoje atvyksta aplinkinių šalių gyventojai – latviai, estai, lenkai ir suomiai, o tam dažniausiai įtaką turi didžiųjų muzikos žvaigždžių koncertai, kurie vyksta pas mus, bet aplenkia gretimas šalis“, – akcentuoja „Bilietai.lt“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
Bilietų platintojų skaičiavimu, jei kiekvienas žiūrovas Kaune išleidžia po 40 eurų (neskaitant nakvynės), miestas gali džiaugtis mažiausiai 4 mln. eurų apyvarta.
Rimto efekto BVP nesukuria
ISM profesorė Asta Klimavičienė taip pat antrina, kad tokių koncertų ekonominį poveikį galima vertinti pagal padidėjusį vartojimą.
„Biudžeto pajamos šiuo atveju pasipildo būtent per vartojimo mokesčius – PVM, akcizus“, – LRT.lt akcentuoja ji.
A. Klimavičienės teigimu, 2019 m. JAV atliktame tyrime skelbta, kad iš kitur atvykę gerbėjai, už 100 JAV dolerių pirkę koncerto bilietus, papildomai vietinėje ekonomikoje išleido dar po 335 JAV dolerius. Remiantis 2024 m. JAV nacionalinio menų rėmimo fondo ataskaita, vienas megakoncertas vidutinio dydžio mieste gali sugeneruoti iki 1,5 milijono JAV dolerių vietinei ekonomikai.
„Tarkime, kad iš 40 tūkst. į Dariaus ir Girėno stadioną susirinkusių žiūrovų 15 proc. atvyko iš užsienio. Tada būtų galima modeliuoti, kiek papildomai tie 6 000 muzikos gerbėjų išleistų Lietuvoje.
Jei nakvynei, maistui ir kitoms išlaidoms vizito metu kiekvienas jų skirtų vidutiniškai po 300 eurų, tai tiesioginė ekonominė nauda būtų 1,8 mln. eurų. Taigi keturi vasaros koncertai galėtų sukurti 7,2 mln. eurų papildomos vertės“, – skaičiuoja profesorė.
Lietuvos BVP 2024 metais viršijo 78 mlrd. eurų, tad, pasak A. Klimavičienės, rimto efekto šiam rodikliui nei keturi, nei 10 tokių didelių užsienio žvaigždžių koncertų nepadarytų.
„Bet konkrečios įmonės turėtų pajusti reikšmingą teigiamą įtaką – ypač apgyvendinimo sektorius ir kavinės bei restoranai Kaune“, – apibendrina profesorė.
Gali sugeneruoti iki 5–8 mln. eurų
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė taip pat antrina, kad didieji koncertai teigiamai veikia vietos ekonomiką, turizmą ir biudžeto pajamas.
„Dažnai gerokai didesnę teigiamą įtaką vietos ekonomikai daro iš užsienio atvykę svečiai“, – sutinka analitikė.
„Natūralu, kad į mažą šalį plūstantys tūkstančiai gerbėjų iš Lietuvos ir aplinkinių valstybių tikrai gali itin smarkiai apkrauti viešbučius, pakelti jų kainas ir, galiausiai, sukelti nedidelį infliacijos šuolį mieste, kuriame yra rengiami koncertai“, – svarsto ekonomistė.
Visgi, jos manymu, šie renginiai nėra tokio dydžio, kurie galėtų turėti poveikį visai šalies ekonomikai (pavyzdžiui, palyginti su tuo, koks poveikis buvo jaučiamas Švedijoje, kai koncertus surengė Beyonce, ar Singapūre, kur koncertavo Taylor Swift).
„Bet tie gyventojai, kurie nusprendė vykti į koncertą, ypač iš kitų Lietuvos miestų, tikrai gali pajusti didesnį, nei planuota, finansinį poveikį savo piniginėse“, – pažymi G. Ilekytė.
Analitikės skaičiavimu, vienas koncertas, įvertinant ir didesnį paslaugų, ir darbo jėgos poreikį, gali sugeneruoti ir iki 5–8 mln. eurų naudą. Bet, vėlgi, tai itin priklauso nuo to, ar į koncertus vykstantys gyventojai yra vietiniai (iš Lietuvos), ar iš užsienio valstybių.
„Tad tikrąją renginių ekonominę naudą miestui galima įvertinti tik po fakto – kai tas renginys įvyksta. Tuomet pagal atvykusių gyventojų, turistų srautus ir jų išlaidas galima geriau suprasti, kiek tai buvo ekonomiškai naudingas renginys“, – apibendrina G. Ilekytė.
Galimybė uždirbti vietos įmonėms
Banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat pabrėžia, kad atvykstantys žiūrovų srautai sukuria galimybes uždirbti vietos prekių ir paslaugų įmonėms maitinimo, apgyvendinimo, prekybos, transporto, pramogų ir rekreacijos srityse.
„Susijusių sektorių dalyviai privalo gerai pasiruošti tokiam nors ir laikinam, bet reikšmingam paklausos šokui. Be to, išaugusios apyvartos, atitinkamai, suneša ir didesnes pajamas į valstybės biudžetą“, – LRT.lt sako I. Genytė-Pikčienė.
Anot ekonomistės, reikšmingi tarptautinių žvaigždžių koncertai ar kiti kultūros renginiai daro poveikį ne tik trumpuoju laikotarpiu – jie gali turėti ir ilgalaikių, tačiau sunkiau apčiuopiamų teigiamų pasekmių.
Tokie renginiai stiprina vietovės įvaizdį, didina jos tarptautinį matomumą ir gali paskatinti didesnį turistų ar kitų pasaulinio lygio atlikėjų dėmesį, įtraukiant šalį ar miestą į globalius koncertų ar kultūros turus.
Vis dėlto, pasak I. Genytės-Pikčienės, vertinant renginių poveikį būtina atsižvelgti ne tik į naudą, bet ir į galimus neigiamus aspektus. Renginį priimantis miestas neišvengiamai susiduria su išaugusiu viešųjų paslaugų krūviu – nuo civilinės saugos, miesto švaros palaikymo iki transporto, judumo bei kitų infrastruktūros iššūkių. Šie veiksniai reikalauja papildomų resursų ir tinkamo išankstinio pasirengimo.
„Dėl atvykstančių turistų gausos ar su renginiu susijusių judėjimo mieste suvaržymų nepatogumų gali patirti ir gyventojai. Be to, tankėjantys užsienio populiarių atlikėjų koncertai Lietuvoje gali iš dalies užgožti klausytojų dėmesį ir skiriamus biudžetus vietos atlikėjams ar renginiams“, – pažymi ekonomistė.
Ekonomistės antrinimu, kai kurių didelio masto meno, kultūros ar sporto renginių kuriamų naudų apskaičiuoti pinigine išraiška yra itin sudėtinga, o kartais – beveik neįmanoma.
Tokios nematerialios, tačiau svarbios naudos apima išaugusį miesto ar šalies prestižą, tarptautinį matomumą ir reputaciją. Ilgainiui tai gali paskatinti didesnį tarptautinių renginių skaičių ir pritraukti daugiau turistų, kurie generuoja papildomas pajamas vietos ekonomikai.
„Vis dėlto, šie aspektai tikrai svarbūs ir dažnai įskaičiuojami priimant sprendimą organizuoti didelio masto renginius“, – tvirtina I. Genytė-Pikčienė.
„Kaunas IN“ duomenimis, per Jessicos Shy koncertą praėjusių metų rugpjūtį bendros miesto svečių išlaidos augo net 70 proc., nakvynės kainos pakilo 5 proc., o viešbučių užimtumas – 6 proc.
Tą patį mėnesį vykusio britų superžvaigždės Edo Sheerano pasirodymo savaitę ekonominis poveikis buvo dar ryškesnis: išlaidos mieste padidėjo 133 proc., nakvynės kainos šoktelėjo 25 proc., o viešbučių užimtumo rodikliai augo 8 proc.
