Būsto įperkamumas pirmąjį šių metų ketvirtį toliau sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, pranešė bankas „Swedbank“.
Jo skaičiavimais, vilniečiai šiuo metu gali įpirkti vidutiniškai kiek didesnį nei 62 kv. metrų butą – per ketvirtį jo įperkamas plotas padidėjo 6 kv. metrais. Kaune šis rodiklis išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir viršija 95 kv. metrų, Klaipėdoje – 88 kv. metrų.
Nepaisant spartaus augimo, ekonomistai pripažįsta, kad bent kol kas gyventojų galimybės įsigyti būstą išliks prastesnės nei ilgalaikis istorinis vidurkis.
„Būsto rinkoje šiuo metu tęsiasi klestėjimo etapas – ir toliau stebime nuo praėjusių metų pabaigos itin išaugusį rezervacijų bei sandorių skaičių, vis daugiau gyventojų kreipiasi ir dėl būsto paskolos. Visgi dėl vis dar pakankamai žemo būsto įperkamumo, gyventojai neretai yra priversti koreguoti savo norus – pavyzdžiui, rinktis senesnės statybos būstus. Dėl tokių būstų šiuo metu sudaroma du trečdaliai visų sandorių Vilniuje“, – pranešime sakė banko ekonomistė Greta Ilekytė.
Būsto įperkamumas Vilniuje pirmąjį ketvirtį išlieka žemiausias tarp Baltijos valstybių: Talino gyventojai gali įpirkti kiek daugiau nei 65 kv. metrus, o Rygos – daugiau nei 100 kv. metrų. Tačiau nepaisant sąlyginai žemo įperkamumo, nekilnojamojo turto rinka Vilniuje atsigauna sparčiausiai.
Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai Klaipėdoje brango daugiau nei 10 proc. Kaune – 8 proc., o Vilniuje kainos beveik nesikeitė.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas šiemet kirps dar tris kartus, o metų pabaigoje jos sieks 1,5 procento. Taip pat prognozuojama, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje didės 9 proc., o 2026 metais augimas sulėtės iki 7,5 procento.
„Nors euro zonoje infliacija kol kas išliko virš 2 procentų tikslo, ją ir toliau mažins atpigusi nafta bei gamtinės dujos, toliau krentančios Kinijos eksporto kainos. Tuo pat metu tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį daugelyje pasaulio ekonomikų pasimatys neigiamos didesnių importo tarifų pasekmės – lėtesnis vartojimo augimas ar net jo nuosmukis, o tai paskatins ECB toliau mažinti pinigų kainą“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nuomos grąža dar sumažėjo
„Swedbank“ skaičiuojama nuomos grąža ir toliau mažėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis parodo, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,7 proc., o Kaune ir Klaipėdoje – apie 5,5 procento.
„Dabartinė nuomos grąža išlieka maždaug procentiniu punktu mažesnė už istorinį vidurkį ir net sumažėjus palūkanoms daugeliui investuotojų nėra labai patraukli. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu didžioji dalis pirkėjų išliks pirmojo, o ne investicinio, būsto pirkėjai. Pastaraisiais metais būsto nuomos kainos kilo lėčiau nei jų pardavimo kainos, tai rodo, jog struktūrinio būsto trūkumo nėra, o tai turėtų slopinti būsto kainų augimą“, – komentuoja N. Mačiulis.
