Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų versle – slogios nuotaikos. Restoranams ir kavinėms dėl didėjančių mokesčių, darbuotojų išlaikymo kaštų išaugo sąnaudos, o dėl geopolitinių priežasčių nerimaujantys klientai taupo labiau. Dėl šių priežasčių bankrotą Lietuvoje jau paskelbė dešimtys įmonių.
Šiemet per pirmus 4 mėnesius veiklą nutraukė jau 41 maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikusi įmonė. Skaičius gąsdinantis, nes pernai per visus metus bankrutavo 68 šių paslaugų teikėjas.
Tiesa, yra ir naujų kavinių, restoranų. Skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ duomenimis, šalyje įsteigta per 160 įmonių, kurios savo įstatuose nurodė užsiimsiančios maitinimu arba apgyvendinimu.
Bet verslininkai neslepia, kad dėl išaugusių mokesčių ir mažėjančio vartojimo laikmetis pradėti tokią veiklą – ne pats geriausias.
Picas kepa pats savininkas
Prieš pusmetį nedidukę piceriją „Bratello’s pizza“ atidaręs Gediminas Alijošius dabar pripažįsta nežinantis, ar sprendimas buvo geras ir naujai įmonei pavyks išgyventi.
Antrą dešimtmetį maitinimo versle dirbantis šiaulietis neslepia, kad vien dėl geopolitinio nestabilumo metas investicijoms – ne pats geriausias. Verslininkas vylėsi, kad prezidento rinkimai JAV baigsis kitaip, todėl į ateitį žiūrėjo optimistiškiau.
Šiaulietis pripažįsta, kad rizika visada yra, bet dabar sunku ką nors apskritai prognozuoti: „O mokesčiai šiandien tokie, rytoj – kitokie... Neprognozuojami Lietuvoje mokesčiai iš principo, nes kaip valdžia – taip nauji mokesčiai (...). Tai visada rizikuoji – tai toks gyvenimas. Jei nerizikuosi, gal nieko ir neturėsi gyvenime.“
Į piceriją investavęs šiaulietis vylėsi, kad klientų pritrauks greta esanti padelio arena ir metų pabaigoje atsidarysiantis baseinas. Todėl iki šiol dirba, nors veikla nėra pelninga.
„Picas kepu ir pats, kad nereikėtų papildomo žmogaus. Išlaikyti darbuotoją šiandien brangiau nei nuomoti patalpas picerijai,“ – sako G. Alijošius.
Pasak verslininko, pačiam dirbti naudinga ir dėl tiesiogiai gaunamos informacijos iš klientų: „Kai dirbi pats, tu matai situaciją, kokie klientai ateina, ko iš tavęs klientai pageidauja. Lengviau sukontroliuoti visą situaciją pačiame darbe.“
Užgriuvo sunkumų lavina
Skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas sako, kad rinkoje situacija nėra gera. Šiemet iki gegužės paskelbė 41 maitinimo ir apgyvendinimo įstaiga, tuo tarpu pernai per visus metus tokių buvo 68.
S. Žilinskas sako, kad yra daug objektyvių priežasčių: „Pirmoje eilėje tai nulėmė buvusi pandemija, per kurią buvo sukauptos skolos. Po to pakeistas PVM, kuris pablogino verslui sąlygas, realiai pablogino. Na, ir, va, trečioje vietoje eina savininkų nusivylimas, kai tu dirbi, dirbi, dirbi, o rezultato – jokio. Ateina bankroto laikas.“
Su išvadinta sunkumų lavina sutinka ir restoranų grupės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis. Jis sako, kad pagrindinės į bankrotą šios grupės desertines „Sugamour“ nuvariusios priežastys yra pandemija, paskolos, bet labiausiai kirto PVM lengvatos panaikinimas.
Smarkiai išaugo savikaina
„Kas yra pridėtinės vertės mokestis, tai yra, kodėl tai skausminga maitinimo įstaigoms? Dėl to, kad 36 procentus (sudaro) darbo užmokestis, tai nuo darbo užmokesčio tu turi pridėti dar 21 procentą. Tai „Sugarmour“, mūsų atveju, kadangi tai rankų darbas, darbo užmokesčio dalis ten jau sudarė 45 procentus,“ – sako G. Balnis.
Tarp bankrotą paskelbusiųjų buvo ir picerijos „Jurgis ir Drakonas“. Jų vadovė Odeta Bložienė sako, kad bankrotą lėmė sumažėję klientų srautai, likusios paskolos nuo pandemijos, išaugusios elektros kainos.
Pasak verslininkės, išlaidos per pastaruosius 4 metus augo kur kas sparčiau nei pajamos, ypač – išlaidos darbo užmokesčiui: „(...) rinkoje augantis vidutinis atlyginimas vertė didinti ir darbuotojams darbo užmokesčius. Be abejo, ir ta pati energetinė krizė, kuri palietė visus.“
Smukdo infliacija ir pesimizmas
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, maitinimo sektoriaus nuosmukį lėmė dvi priežastys.
Pirmoji – infliacija. Jei anksčiau žmonės galėdavo sau leisti dažniau lankytis kavinėse, restoranuose, tai plonėjant piniginei labiau taupo ir dažniau valgo namuose. Antroji priežastis – po pandemijos maitinimų įstaigų apyvartos pasiekė labai aukštą lygį, todėl ir nuosmukis dabar atrodo didelis.
Pasak A. Izgorodino, po karantino suvaržymų žmonės veržėsi į restoratus, nes juose per pandemiją lankytis negalėjo: „(...) ir staiga restoranų apyvarta labai stipriai išsipūtė. Tai manau, kad dar priežastis yra tai, kad rinka galbūt ne tik kad krenta, bet rinka labiau normalizuojasi ir restoranų apyvarta tikriausiai nukris iki to lygio, kurį paskutinį kartą matėme prieš kovidą.“
Šviesios ateities ekonomistas nežada ir naujai besikuriantiems restoranams. To priežastis – optimistinių nuotaikų staigus nuokrytis: „Balandžio mėnesį Lietuvos vartotojų lūkesčiai buvo prasčiausi per pusantrų metų, o Lietuvos gyventojų nuomonė apie ekonomiką buvo prasčiausia per daugiau negu dvejus metus. Tai mūsų analizės rodo, kad vartotojų lūkesčių kritimas po 4-5 mėnesių pradeda įtakoti realų vartojimą. Augantis gyventojų atsargumas automatiškai suponuoja, kad žmonės atsargiau žiūrės į ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimą. Lietuvoje restoranas, deja, nėra pirmo būtinumo paslauga.“
