Lietuvoje darbo užmokestis auga sparčiai, tačiau atotrūkis nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar ryškus. 2024 metais vidutinė alga į rankas Lietuvoje siekė 1326 eurus – tai 46 proc. mažiau nei ES vidurkis. Vis dėlto, vertinant perkamosios galios rodiklius, skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos nėra tokie drastiški, kaip gali pasirodyti vien pažvelgus į atlyginimų skaičius.
Vidutinė alga Lietuvoje – 1 326 Eur
Lietuvoje darbo užmokestis 2024 m. augo 7,6 proc. ir pasiekė 1 326 eurus. 2025 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis jau buvo 2 313 eurų popieriuje (1 424 eurai į rankas). Per pastaruosius 10 metų šalies atlyginimai išaugo 2,4 karto (nuo 554 iki 1326 eurų į rankas), skaičiuoja duomenų analitikos įmonės „Euromonitor International“ vyresnysis rinkos konsultantas Artūras Ladyga.
„Pagal augimo tempą, Lietuva, drauge su Bulgarija ir Rumunija (atitinkamai 2,55 ir 2,47 karto), yra tarp lyderių“, – tvirtina jis.
Kainų lygio skirtumas neretai užmaskuoja gerokai mažesnį atotrūkį
A. Ladyga
Pernai Europos Sąjungoje (ES) vieno asmens be vaikų namų ūkio vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas siekė 2464,39 euro.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, didžiausiais atlyginimais 2024 m. galėjo pasigirti Liuksemburgas (4 201 euras), Nyderlandai (3 991 euras), Airija (3 851 euras), Danija (3 659 eurai) ir Austrija (3 479 eurai).
Žemiausi atlyginimai buvo fiksuoti Bulgarijoje (922 eurai), Rumunijoje (1 054 eurai), Kroatijoje (1 151 euras), Vengrijoje (1 157 eurai) ir Slovakijoje (1 172 eurai). ES kontekste Lietuva rikiuojasi 20-oje vietoje.
Vertindamas atotrūkį nuo ES vidurkio, A. Ladyga teigia, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje (skaičiuojant einamosiomis kainomis) vis dar yra 46 proc. mažesnis.
Dr. Viktorijos Tauraitės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentės teigimu, vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 19,6 procentinio punkto mažesnis nei Estijoje, tačiau 8,5 procentinio punkto didesnis nei Latvijoje.
Lietuvoje kainos augo didesniu tempu nei vidutiniškai ES
V. Tauraitė
Analitikės teigimu, panaši tendencija išlieka ir analizuojant namų ūkius, kuriuos sudaro du suaugusieji ir du vaikai. 2024 m. tokių namų ūkių vidutinės pajamos į rankas ES siekė 5293,58 euro.
„Mažiausios pajamos buvo tokiose šalyse kaip Bulgarija (1947,91 euro), Rumunija (2230,5 euro) ir Kroatijoje (2460,24 euro). Didžiausios – Liuksemburge (9203,15 euro), Nyderlanduose (8455,41 euro) ir Airijoje (7981,3 euro)“, – akcentavo V. Tauraitė.
Akcentuoja perkamąją galią
Tiesa, apžvelgiant vidutinius atlyginimus tarp šalių, svarbu neapsiriboti vien sumomis į rankas – būtina atsižvelgti ir į perkamąją galią.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, pagal perkamąją galią ES taip pat pirmauja Liuksemburgas ir Vokietija. Mažiausia perkamoji galia apskaičiuota Latvijoje ir Bulgarijoje.
Liuksemburgo gyventojų perkamoji galia yra daugiau nei 40 proc. didesnė nei Vokietijos ir daugiau nei 60 proc. didesnė nei Lietuvos. Tuo tarpu Lietuvos rodiklis viršija tiek Latvijos, tiek Rumunijos ir Bulgarijos rodiklius, tačiau vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių.
2023 metais Lietuvos gyventojų perkamosios galios rodiklis sudarė 84 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
„Lyginant su rytų ir centrinės Europos šalimis, per paskutinius 5–10 metų Lietuva pademonstravo įspūdingą šuolį ir tarp regiono šalių labai nedaug atsiliekame tik nuo Slovėnijos ir Čekijos. Pagal šį rodiklį lenkiame estus, lenkus, vengrus bei senąsias ES šalis Portugaliją ir Graikiją“, – sako Marius Stalenis, „Deloitte Lietuva“ finansų konsultavimo direktorius.
Tas pats atlyginimas skirtingose šalyse gali suteikti visiškai nevienodą gyvenimo lygį, priklausomai nuo prekių ir paslaugų kainų. Siekiant tinkamai įvertinti šalies pragyvenimo lygį, svarbu atsižvelgti ir į kainų skirtumus.
Pavyzdžiui, nors Bulgarijoje vidutinės pajamos į rankas tesiekia 923 eurus ir yra apie 30 proc. mažesnės nei Lietuvoje, pasak A. Ladygos, dėl žemesnio kainų lygio vidutiniam bulgarui pakanka vos 955 eurų, kad pasiektų tą pačią perkamąją galią kaip vidutinis lietuvis.
Kita vertus, nors Liuksemburge atlyginimai yra daugiau nei tris kartus didesni nei Lietuvoje, anot analitiko, įvertinus pragyvenimo lygio skirtumus realus atotrūkis sumažėja iki mažiau nei 2 kartų.
„Tai leidžia daryti išvadą, kad nors Vakarų Europos šalys vis dar žymiai pirmauja pagal darbo užmokestį, kainų lygio skirtumas neretai užmaskuoja gerokai mažesnį atotrūkį vertinant kasdienes Lietuvos gyventojų išlaidas“, – pažymi „Euromonitor International“ vyresnysis rinkos konsultantas A. Ladyga.
Lietuvoje kainos augo didesniu tempu
Paanalizavus vidutinį metinį infliacijos dydį 2024 m. gruodžio mėnesį, anot V. Tauraitės, galima pastebėti, kad sąlyginai didžiausias kainų augimas, palyginti su prieš metus buvusiomis kainomis, ES kontekste buvo užfiksuotas Rumunijoje (5,5 proc.), Vengrijoje (4,8 proc.) ir Kroatijoje (4,5 proc.). Tuo metu ES vidurkis siekė 2,7 proc.
„Lietuvoje kainos augo mažesniu tempu nei vidutiniškai ES (infliacija Lietuvoje siekė 1,9 proc.)“, – pažymėjo VDU docentė.
Taigi, pasak V. Tauraitės, Rumunijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje yra vieni mažiausių vidutinių mėnesio darbo užmokesčių dydžių, o kainų augimas yra sąlyginai didžiausias Europos Sąjungos kontekste.
2024 m. gruodžio mėnesį mažiausia vidutinė metinė infliacija ES buvo Airijoje (1 proc.), Italijoje (1,4 proc.), Liuksemburge (1,6 proc.), Suomijoje (1,6 proc.) ir Švedijoje (1,6 proc.). Šiose šalyse yra vieni didžiausių mėnesio darbo užmokesčių.
„Panaši kainų lygio augimo situacija fiksuojama ir 2025 m. kovo mėnesį. Didžiausia vidutinė mėnesio infliacija buvo tokiose šalyse kaip Rumunija (5,1 proc.), Vengrija (4,8 proc.) ir Kroatija (4,3 proc.), o mažiausia – Prancūzijoje (0,9 proc.), Danijoje (1,4 proc.) ir Liuksemburge (1,5 proc.).
ES vidurkis siekė 2,5 proc. Lietuvoje kainos augo didesniu tempu nei vidutiniškai ES (infliacija Lietuvoje siekė 3,7 proc.)“, – komentavo V. Tauraitė.
