Nekilnojamojo turto (NT) mokestis grindys vienam asmeniui turėtų siekti 50 tūkst. eurų, šeimai – 100 tūkst. eurų. Tokią idėją po koalicinės tarybos posėdžio pristatė ministras Gintautas Paluckas. Be to, savivaldybėms būtų suteikta teisė konkrečias ribas nustatyti savarankiškai.
„Apsitarėme, jog bus siūlymas didinti nekilnojamo turto vertės kartelę iki 50 tūkst. eurų vienam asmeniui, iki 100 tūkst. eurų – šeimai. Taip pat suteikti savivaldybėms teisę nusistatyti savo nekilnojamo turto mokesčio ribas ir atleisti vieną ar kitą savininką atitinkamai pagal tam tikro socialinės paramos statuso turėjimą ir panašius dalykus. Savivalda, būdama arčiausiai žmonių, geriausiai galės nuspręsti ir numatyti, kokį nekilnojamo turto mokestį, kokią kartelę, kokia apimtimi taikyti“, – kalbėjo premjeras.
Paklaustas, kam tokiu atveju nustatyti ribas, jeigu pati savivaldybė jas galėtų keisti, ministras pirmininkas paaiškino, kad tais atvejais, kai savivaldybės ribų nenustatys, galios minėtosios ribos.
„Priimdama sprendimą savivalda taip pat turės pamatuoti, kokios netektys bus surenkamų nekilnojamojo turto lėšų į jų savivaldybių biudžetą. Tai, matyt, čia toks pasidalintos atsakomybės modelis“, – tvirtino G. Paluckas.
Jis pažymėjo, kad kai kuriose, pavyzdžiui, kurortinėse savivaldybėse nekilnojamojo turto kainos yra smarkiai išaugusios dėl to, kad ten turtą įsigyja ir gyventojai iš didžiųjų miestų, bet vietos gyventojų pajamos išlieka menkesnės.
Jo teigimu, mokesčių pakeitimus Vyriausybė turėtų svarstyti kitą savaitę.
Kalbėdamas apie kitus mokestinius pakeitimus, G. Palucklas taip pat teigė, kad Vyriausybė nesiūlys 36 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausioms 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) viršijančioms pajamoms.
„Iš Vyriausybės išeis 32 proc. tarifas, nes koalicinėje taryboje buvo apsitarta, kad 36 proc. tarifo koalicija nėra pasiruošusi palaikyti“, – sakė ministras pirmininkas.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė palaikantis siūlymą, kad savivaldybėms būtų suteikta galimybė priimti sprendimą, kokio dydžio mokestį už NT gyventojai turėtų mokėti.
„Jeigu grįšite į vasario mėnesį (...), tai aš ir tada sakiau – logiška, kad tai turėtų būti savivaldos. (...), nes mokestis eina į savivaldą. Nemanau, kad Seimas turėtų nustatinėti visai Lietuvai“, – tvirtino R. Žemaitaitis.
Anot parlamentaro, pačios savivaldybės turėtų galėti pačios įvertinti gyventojų situaciją ir priimti tinkamas mokesčio ribas ar išimtis.
Tokią poziciją išsakė iš demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, kuris pažymėjo, kad Vyriausybės siūlomos nekilnojamojo turto mokesčio ribos kai kuriose savivaldybėse sukeltų keblumų. Kaip pavyzdį jis taip pat pateikė kurortus.
SADM siūlymo dėl PVM lengvatos šildymo nesvarstė
G. Paluckas sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas centralizuotam šildymui bei malkoms lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą didinti nuo 9 iki 12 proc., o ne iki 21 proc., koalicinėje taryboje nebuvo svarstytas.
„Kalbant apie šildymo vadinamą lengvatą, taip, yra projektuojama, kad išlaidos iš biudžeto padidės (kompensacijoms – BNS), bet lygiai taip pat dėl surenkamo PVM pajamos į biudžetą padidės. Todėl šis pasiūlymas nebuvo svarstytas“, – žurnalistams po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį sakė G. Paluckas.
Finansų ministerija su mokesčių pertvarkos paketu siūlo šildymui ir malkoms taikyti 21 proc. PVM vietoje lengvatinio 9 proc. tarifo.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tam nepritaria ir siūlo taikyti lengvatinį 12 proc. tarifą.
Pasak ministrės Ingos Ruginienės, PVM lengvatos atsisakymas turės neigiamą poveikį valstybės ir savivaldybių biudžetams – dėl padidėjusių būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų skaičius padidėtų nuo 170 tūkst. iki 190 tūkst., o išlaidos kompensacijoms – nuo 88 mln. iki 100 mln. eurų.
Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba pirmadienį Vyriausybėje rinkosi aptarti planuojamus mokesčius, pensijų kaupimo sistemos pokyčius, siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
G. Paluckas yra sakęs, jog diskusijas dėl mokestinių pakeitimų baigti planuojama iki gegužės 12 dienos, tuomet Vyriausybė projektus pateiks Seimui, o jiems priimti liks šešios savaitės.
BNS rašė, kad pakeitimais Finansų ministerija siūlo išplėsti nekilnojamo turto (NT) mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Mokesčio tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1 procento.
Taip pat siūloma nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – nuo 20 iki 36 proc. – taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. Jie būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus dividendus ar tantjemas. 36 proc. tarifą siūloma taikyti didžiausioms pajamoms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių.
G. Palucko teigimu, Vyriausybė siūlys didesnes NT mokesčio „grindis“, pasak jo, diskutuojama ir dėl siūlomo 36 proc. GPM tarifo.
