Kredito kortelė gali būti naudinga pagalbininke kelionėse ar nenumatytais atvejais, tačiau be tvirto finansinio plano ji tampa rizikingu įrankiu. Ekspertai įspėja: dažniausiai finansinė drausmė slysta impulsyviai leidžiant pinigus – ypač vasarą, švenčių laikotarpiu ar tiesiog norint greitai pasilepinti.
Gali paskatinti impulsyvius pirkinius
Pasak banko „Citadele“ Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, kredito kortelė gali būti itin naudinga priemonė, ypač kelionių metu – pavyzdžiui, nuomojantis automobilį ar netikėtai prireikus įsigyti didesnį pirkinį, kai po ranka nėra laisvai prieinamų santaupų.
Vis dėlto visada išlieka rizika, kad žmogus laiku nepadengs kredito kortelės išlaidų ir teks mokėti palyginti aukštas palūkanas.
„Jeigu žmogui trūksta finansinės drausmės, dažnai pasiduoda emociniam pirkimui, kredito kortelės turėjimas gali paskatinti impulsyvų pirkimą, nes lengva išleisti pinigus, kurių neturi“, – LRT.lt komentavo R. Čereška.
Finansų eksperto pastebėjimu, didesnė rizika įsigyti impulsyvesnių pirkinių kyla tuomet, kai esame atsipalaidavę, pavyzdžiui, atostogaudami norime save palepinti ir ne visuomet pavyksta laikytis iš anksto sudaryto atostogų biudžeto. Kitas stipriai mūsų impulsyvumą pirkti lemiantis veiksnys – didžiosios metų ir šeimos šventės.
„Pavyzdžiui, per Kalėdas ieškome paskutinės minutės dovanos, pamatome reklaminius pasiūlymus ir pasiduodame spaudimui pirkti“, – pažymi R. Čereška.
Paklaustas, kokių taisyklių rekomenduotų laikytis norint atsakingai naudotis kredito kortele, R. Čereška akcentuoja, kad ta pati taisyklė galioja tiek naudojantis kredito kortele, tiek – debeto kortele ar grynaisiais. Jeigu žmogaus išlaidos viršija pajamas, dėl impulsyvių išlaidų jis nebegali padengti būtinųjų finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, sumokėti būsto išlaidų, tai – rimtas signalas apie finansinės drausmės trūkumą.
„Nepriklausomai nuo to, ar žmogus naudojasi kredito kortele, rekomenduojama sudaryti mėnesio biudžetą, numatyti, kokią dalį išlaidų sudarys būtinosios (neturėtų viršyti 50 proc. pajamų), kokią dalį skirsite laisvalaikiui ir nebūtiniems pirkiniams (neturėtų viršyti 30 proc.), o kokią dalį atsidėsite taupymui ir investavimui (bent 20 proc.). Svarbu ne tik sudaryti biudžetą, bet ir sekti savo išlaidas ir biudžeto laikytis”, – pataria R. Čereška.
Ima vėluoti mokėti palūkanas
Ieva Rogozina, banko „Bigbank“ produktų plėtros vadovė, pabrėžia kredito kortelių saugumą. Pavyzdžiui, įsigijus prekę (ar ją užsisakius internetu ir jos negavus visai) ir turint kredito kortelę, galima tiesiog pateikti savo skundą bankui bei susigrąžinti pinigus.
Vis dėlto, antrina I. Rogozina, vienintelė rizika su kredito kortele – prarasti finansinės atsakomybės jausmą. Perkant su kreditine kortele, galima užsimiršti, kad pinigus reikės grąžinti, todėl impulsyvūs žmonės gali pradėti pirkti daugiau, nei reikėtų.
„Neatsakingas vartojimas kartu su neretai aukštesnėmis (iki 20 proc.) nei įprastų paskolų palūkanomis gali sukurti problemų, todėl kreditinių kortelių nerekomenduoju tiems, kas turi problemų su finansų valdymu.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo uždirba 1 000 eurų, o jo kredito kortelės limitas siekia 5 000 eurų ir juos visus išleidžia, tai nėra tvarus finansinis elgesys“, – LRT.lt komentuoja I. Rogozina.
Paklausta, kaip dažniausiai žmonės „prasitaško“ su kredito kortelėmis, banko atstovė teigia, kad dažniausiai tai nutinka su impulsyviais pirkiniais, tarp kurių dažniau – kelionės ir su kelionėmis susijusios išlaidos.
„O kartais žmonės tiesiog nusprendžia, kad kažkaip „susitvarkys vėliau“, nors tam plano nėra. Jeigu pirkiniai nedideli, tai gali būti ne problema, tačiau jeigu perkamos brangios kelionės, prabangos prekės ar tokių pirkinių net keletas iš eilės, ilgainiui tai gali tapti bėda“, – perspėja I. Rogozina.
Tiesa, dalis žmonių patiria didelių išlaidų dėl netikėtų, tačiau neišvengiamų poreikių. Tokiais atvejais jie dažniausiai bent jau turi planą, kaip grąžins pasiskolintą pinigų sumą, sako asmeninių finansų analitikė.
Pasak I. Rogozinos, analizuojant su kredito kortelėmis susijusių paieškų dinamiką, matyti, kad gyventojai ypač suaktyvėja gegužę. Taip pat paieškų skaičius dažniau išauga rugpjūtį – pasibaigus vasaros atostogoms ir artėjant mokslo metų pradžiai, kai prasideda pasiruošimas mokyklai.
„Vasarą planuojamos atostogos, kelionės, festivaliai, daugiau laiko praleidžiama restoranuose, prie jūros, ežerų. Šiltuoju metų laiku daugiau norima pailsėti nuo rūpesčių, ir kredito kortelė gali padėti tą poilsį pasiekti lengviau. Tai darant atsakingai, savo finansus susiplanuoti gali tapti netgi lengviau – natūralu, kad sumokėti už atostogas dalimis yra paprasčiau, nei iš karto sumokėti didelę sumą pinigų“, – dėsto I. Rogozina.
Anot jos, šiemet sausio–kovo mėn. žmonės informacijos apie kredito korteles ieškojo rekordiškai dažnai.
Atsakydama į klausimą apie ženklus, rodančius, kad žmogus praranda kontrolę savo kredito kortelės išlaidų atžvilgiu, I. Rogozina pastebi, jog visų pirma tokie žmonės pradeda vėluoti mokėti palūkanas, nori pasididinti limitą kelis kartus negrąžinę iki tol panaudoto limito.
„Jeigu žmogus pastebi, kad turi finansinių problemų, nesugeba planuoti savo finansų, tai kredito kortelių reikėtų vengti. Na, o kiti turėtų būti atsargesni, jeigu pastebi, kad reguliariai pasiekia kredito kortelės limitą, naudoja kredito kortelę kasdieniams poreikiams, nes tiesiog trūksta pinigų.
Pavojinga ir nesekti savo išlaidų. Kai kuriems nemalonu matyti tuščią savo sąskaitą ar padidėjusias išlaidas, tačiau net jeigu tai ir nėra malonu, savo finansinę situaciją žinoti būtina. Jos nežinant, neabejotinai ir negalite jos suvaldyti“, – komentuoja I. Rogozina.
