Aplinkos ministerija teikia Miško įstatymo pakeitimus. Siūlo mažinti plynųjų kirtimų plotus ūkiniuose miškuose, o rekreaciniuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose juos visiškai uždrausti. Tačiau aplinkosaugininkų siūlymai netenkina.
Aplinkosaugos aktyvisto Martyno Balsio teigimu, didžioji dalis miškų saugomose teritorijose yra ūkiniai.
„Čia yra beveik trijų hektarų plynas kirtimas ir tai maždaug toks vaizdas, koks galėtų būti mūsų saugomose teritorijose, tai yra nacionaliniuose parkuose“, – kalbėjo jis.
Tačiau Aplinkos ministerija Vyriausybei jau pateikė svarstyti miškų įstatymo pakeitimus. Juose numatyta plynųjų kirtimų plotus ūkiniuose miškuose mažinti perpus – nuo 8 iki 4 hektarų.
Rekreaciniuose miškuose, nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose juos visiškai uždrausti. Taip pat siūlomą rekreacinį režimą taikyti ir tiems miškams, kurie yra ne mažesniu kaip 1 kilometro atstumu nuo miesto. Anot ministerijos, nauja tvarka galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.
„Parengtas projektas yra istorinis ta prasme, kad mes nuo intensyvaus ūkininkavimo pereiname prie gamtos apsaugos miškų sektoriuje“, – sakė aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Aplinkosaugininkų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 15 procentų nuo kirtimų saugomų miškų. Pasak jų, šis skaičius, priėmus pakeitimus, padidėtų nedaug ir sako, kad ministerijos siūlymai – migloti.
„Ir tas skaičius, kurį mes pateikėme – 15 procentų – yra svarbus, nes yra tiek, kiek miškų yra skirti neauginti lentoms, o tiek, kiek miškų yra skirti gamtai, su pradine paskirtimi gamtai arba rekreacijai, arba iš viso rezervatui. Iš principo siūlo tą 15 procentų pakelti 3 procentais“, – kalbėjo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
„Galbūt tai nėra daroma ypatingai ambicingai, bet mes, žinoma, turime suprasti kontekstą, kuriame esame, kai kiekvienas pokrypis į miškų apsaugą kainuoja“, – teigė ministras.
Ministerijos atstovas tikina, kad plynųjų kirtimų mažėtų.
„Ko mes turėjome 15 procentų, tai yra pirmos, antros grupės miškai. Pirmos, antros grupės miškai didėja 4 procentais pagal mūsų naują siūlymą. Bet yra papildomi apribojimai, kurie ir trečioje grupėje yra ir ketvirtoje – yra mažinami plynų kirtimų plotai“, – komentavo Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
Skaičiuojama, kad per dešimt metų privačių miškų savininkams reiktų išmokėti apie 50 milijonų kompensacijoms. Tačiau Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas sako, kad tokių išmokų reikia ir verslui, taip pat kyla klausimų dėl poveikio šalies ekonomikai.
Jeigu dar šiemet įstatymui bus pritarta Seime, siūlomi pokyčiai įsigaliotų nuo 2027 metų.
