Lietuvos bankai pernai uždirbo dar didesnį pelną nei užpernai – milijardo eurų. Tai papiktino vieną iš valdančiųjų – „Nemuno aušros“ – lyderį. Jis siūlo dar trejiems metams pratęsti bankų mokamą solidarumo mokestį. Šio per trejus metus bankai iš viso sumokės 600 milijonų eurų, tai yra beveik 1 proc. šalies BVP. Bet premjeras sako, kad gali atsitikti taip, kad net ir pratęsus solidarumo mokestį, bankams nereikėtų jo mokėti.
„Tai yra šokiruojanti informacija. Aš manau, kad tai yra patyčių kultūra iš tokių bankų Lietuvos“, – taip „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis reaguoja į bankų veiklos rezultatą.
Lietuvoje veikiantys bankai pernai uždirbo milijardą eurų pelno – daugiau nei užpernai, kai pelnas artėjo link milijardo. Iš 19-os bankų pernai pelningai dirbo 14.
„Nepamiršk, kad jie dabar moka solidarumo mokestį. Tai jeigu jie solidarumo mokesčio nemokėtų, tai jų pelnas būtų apie milijardas 300–400 milijonų“, – priduria „Nemuno aušros“ pirmininkas.
„Paprasčiausiai grietinėlę nusiima, nes klientas neturi kur pabėgti. Milijardas, padalintas iš maždaug 1,2 mln. namų ūkių, reiškia, kad 800 eurų pelno suneša kiekvienas namų ūkis“, – teigia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.
„Pernai metais bankų uždirbtas pelnas iš esmės yra toks pat, kaip ir prieš metus už 2023-iuosius“, – nurodo Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankų asociacijos vadovė sako, kad pernai rezultatas šiek tiek geresnis, nes bankai daugiau priėmė indėlių ir daugiau išskolino.
Bet premjeras Gintautas Paluckas sako, kad bankai per mažai skolina smulkiajam verslui – Lietuva pagal atmestų tokių prašymų skaičių pirmauja Europos Sąjungoje. O dalies merų teigimu, bankai mažokai stengiasi ir dėl gyventojų – galėtų daugiau įrengti bankomatų, atidaryti skyrių.
Bankai sako, kad skyrių nereikia, nes žmonės esą prioritetą teikia susitvarkyti reikalus elektrinėje erdvėje.
Vartotojų atstovas sako, kol bankai galės indėlininkų pinigus laikyti Europos Centriniame Banke ir gauti už tai palūkanas, tol jiems mažiau rūpės konkuruoti dėl klientų.
„Kai jūs turite tokį garantuoto verslo modelį, ar jums dar kažkas kita įdomu? Nebeįdomu kredituoti verslą, tąsytis su tais skolininkais“, – teigia K. Kupšys.
„Aušriečių“ lyderis grasina po švenčių siūlyti pratęsti bankų mokamą solidarumo mokestį dar 3 metams – įtraukti jį mokesčių paketą.
„Kaip tik dabar rengiu, baigiu projektą, aiškinamąjį raštą ir tikrai siūlysiu, kad būtų pratęstas“, – žada jis.
„Pasiūlymams tęsti šitą mokestį mes griežtai nepritariame. Svarbu prisiminti, kad kredito įstaigos jau dabar moka diskriminacius mokesčius“, – dėmesį atkreipia Bankų asociacijos prezidentė.
Bankai moka didesnį pelno mokestį nei visas kitas verslas. Iki šių metų jiems jis buvo 20 proc., nuo šių metų – 21 proc..
Šie metai – paskutiniai, kai bankai susimokės solidarumo mokestį.
„Per visą laikotarpį, per tris metus bankai sumokės pagal dabartinę formulę maždaug 600 mln. įnašo į šalies gynybos stiprinimą. Pakankamai solidi suma, siekianti kiek mažiau nei 1 proc. nuo BVP“, – pažymi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Simonas Krėpšta.
„Solidarumo mokestis nėra tikslingas, nes solidarumo mokestis veikia taip, kad jisai fiksuoja per greitai augantį tam tikrą pelną ir tada jisai tik tai įsijungia ir turi efektą“, – sako G. Paluckas.
Bankai dėl solidarumo mokesčio pasiskundę Europos Komisijai. Jie mano, kad jis, įvestas kaip laikinas ir kartą jau pratęstas, pažeidžia konkurencines sąlygas. Bet Europos Komisija atsakymo dar nepateikusi.
