Parduotuvėje nusiperkate sertifikuotų saldžiųjų paprikų sėklų, o po pusmečio pastebite, jog vietoj saldžiųjų paprikų augalas subrandino aitriąsias. Būtent taip jau ne pirmus metus atsitinka daržininkei Laimai. Pasak jos, po pusės metų tokį atvejį pardavėjui įrodyti labai sunku, o ir prisiminti fiksuoti visus įrodymus ne visada pavyksta.
Daržininkė Laima kreipėsi į LRT GIRDI pastebėjusi, jog, nusipirkus nepigių sertifikuotų įvairių firmų sėklų parduotuvėse, jau kelerius metus iš eilės užauga nebūtinai tos daržovės, kurių tikėtasi ir kurių sėklas skelbėsi parduodantis gamintojas.
„Vienais metais pirkau saldžiųjų paprikų sėklų, o augalas subrandino aitriąsias paprikas. Kitais metais vėl laukė nusivylimas. Už penkis eurus populiarioje sėklų parduotuvėje įsigijau penkias didžiųjų pomidorų „Gourmansun“ pomidorų sėklas. Paaiškėjo, kad pakelyje buvo visai ne šių pomidorų, o mažyčių raudonų pomidoriukų sėklos“, – rašo moteris.
Anot daržininkės, tokia situacija būna ne tik su sėklomis, kartą ji nusipirko violetine spalva žydinčių krokų svogūnėlių, bet visi krokai pražydo geltonai. Moteris kelia klausimą, kur kreiptis ir kaip įrodyti, kad konkrečiame pakelyje buvo parduotos ne tų daržovių sėklos ar svogūnėliai.
Perkate dešrą, o pakuotėje sūris?
„Įsivaizduokite, perkate parduotuvėje dešrą, išpakuojate, o viduje sūris. Jeigu turite pirkimo kvitą, nešate pakuotę atgal ir atgaunate pinigus. O ką daryti, jei nusiperkate saldžiųjų paprikų sėklų, daiginate, auginate, puoselėjate maždaug pusmetį, o užauga aitriosios paprikos?“ – svarsto Laima.
Agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Eglė Petkevičiūtė pasakoja, jog neatitikimų tarp to, kas nurodyta ant pakelio, ir realiai išaugusių daržovių pasitaiko labai retai, tačiau kiekvienas gautas skundas parduotuvėje kruopščiai peržiūrimas ir patikrinama sėklų kokybė ir atitiktis.
„Pagal galiojančius teisės aktus sėklos ir augalai priskiriami prie prekių, kurios nėra grąžinamos, nes tai greitai gendančios ar specifinių laikymo sąlygų reikalaujančios prekės, kurių kokybės po įsigijimo negalima objektyviai įvertinti. Tačiau jeigu klientas pateikia pagrįstą pretenziją, pavyzdžiui, įsigytų sėklų pirkimo čekį, sėklų pakelyje nurodytą siuntos kodą, išaugusių augalų nuotraukas, sėjos datą, informaciją apie auginimo sąlygas, mes kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai“, – teigia E. Petkevičiūtė.
Ji tikina, jog prieš patekdamos į prekybą sėklos pereina keletą kokybės tikrinimo etapų, įskaitant daigumo ir grynumo, taip pat nuolat peržiūrimi ir atnaujinami produktų aprašymai ir ženklinimai, kad informacija vartotojui būtų tiksli ir aiški. Tačiau E. Petkevičiūtė pabrėžia, jog priežasčių, kas gali nulemti tokius atvejus, yra įvairių.
„Retkarčiais pasitaiko atvejų, kai daržininkas netyčia sumaišo sėklas ar netyčia pasėja sėklas iš kito pakelio, ypač kai auginama daugiau veislių vienu metu. Taip pat labai daug lemia ir auginimo sąlygos: drėgmė, temperatūra, dirvos savybės, tręšimas, ligos ir kitos aplinkos sąlygų nulemtos situacijos. Jos daro itin didelę įtaką vaisių spalvai, skoniui ar formai ir taip pat gali piktinti augintoją, jei vaisiai neatitinka ant sėklų pakelio pateiktos informacijos. Kalbant apie gėles, net parinkta auginimo vieta ir apšviestumas turės aiškiai pastebimą įtaką žiedų spalvai, jau nekalbant apie tai, kokią didelę įtaką turi reguliarus ir subalansuotas tręšimas, deja, jo rekomendacijų ne visi augintojai laikosi“, – teigia pašnekovė.
Skundų sulaukia kasmet
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovės Dalios Malinauskienės teigimu, jeigu vartotojas yra nepatenkintas įsigytų sėklų kokybe ir negali šios problemos išspręsti su pardavėju, jis turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo būdu. Visgi D. Malinauskienė pabrėžia, jog svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės aktai numato, jog VVTAT nagrinėja vartojimo ginčus, kai ginčo vertė yra didesnė nei 20 eurų, tad dažnu atveju keli sėklų pakeliai tokios pinigų sumos gali nesudaryti, todėl institucija skundus nagrinėti atsisako.
VVTAT nagrinėja vartojimo ginčus, kai ginčo vertė yra didesnė nei 20 eurų
Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovė Marija Alechnovič pasakoja, jog augalininkystės tarnyba kiekvienais metais gauna skundų dėl nekokybiškų sėklų, tačiau dažniausiai skundų nagrinėjimo proceso metu nustatoma, kad pirkėjai įsigijo nesertifikuotų ūkinių sėklų. M. Alechnovič pabrėžia, jog bet kokie ranka atlikti pataisymai sėklų sertifikate jį automatiškai paverčia negaliojančiu.
Augalininkystės tarnybos atstovė teigia, jog per planinius ar neplaninius patikrinimus nustačius, kad ant sėklų pakuočių nurodyta klaidinanti informacija, pavyzdžiui, etiketėje nurodoma ne ta augalo veislė ar ne ta augalo rūšis, etiketės spalva neatitinka tam tikros augalo rūšies sėklos kategorijos ir panašiai, ūkio subjektui taikoma administracinė atsakomybė ir tokių sėklų tiekimas rinkai yra sustabdomas.
„Augalininkystės tarnybos darbuotojai kiekvieną dieną tikrina skelbimus, spaudą ir kitas žiniasklaidos platformas, kuriose parduodama augalų dauginamoji medžiaga. (...) Kilus įtarimui, kad pardavinėjamos nekokybiškos sėklos, prašome pranešti Augalininkystės tarnybai ir pateikti visus su sėklų įsigijimu susijusius dokumentus“, – teigia M. Alechnovič.
