Sodininkų galvos skausmas – šliužai – sugrįžo. Socialiniuose tinkluose daugėja įrašų, kuriuose žmonės skundžiasi kiemuose, gėlynuose ar šiltnamiuose pastebintys šliužų. LRT.lt primena, kuriuos šliužus reikia naikinti ir kaip tai geriau daryti skirtingais vasaros mėnesiais.
Lietuvoje labiausiai paplitusi invazinė šliužų rūšis yra luzitaninis arionas, arba ispaninis arionas (Arion lusitanicus, sinonimas – A. vulgaris).
Suaugęs luzitaninis arionas yra didelis (7–15 cm ilgio) vienspalvis oranžinės arba rudos spalvos. Šis šliužas išsiskiria savo visiškai juoda akių ir burnos čiuopiklių spalva (kitų šliužų būna šviesesnė) ir tuo, kad gali stipriai susitraukti ir tokios formos išlikti ilgą laiką.

Šie bruožai gali padėti atskirti invazinius šliužus nuo vietinių Arion fuscus ir Arion ater rūšių. Pastaroji yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Kalbant apie margus šliužus, vietinis Lietuvoje yra Limax cinereoniger – juosvasis šliužas. Jo kūnas išilgai nusėtas šviesiais ir tamsiais dryžiais, tačiau mantija – skydelis, sraigės kriauklės likutis (dalis, esanti arčiausiai galvos), įprastai yra vienspalvis, tamsus.

L. cinereoniger galima supainioti su didžiuoju, pramintu leopardiniu arba tigriniu, šliužu (Limax maximus). Pastarojo kūnas taip pat dryžuotas (įprastai tai – juodi ir rudi dryžiai), tačiau pagrindinis skirtumas, kad jo mantija nėra vienspalvė, o priešingai – dėmėta.
Didysis šliužas yra svetimžemis, bet ne invazinis, tad jo populiaciją reikėtų reguliuoti pagal situaciją.
Kaip naikinti ispaninį arioną birželį ir liepą?
Ispaninio ariono jaunikliai (nuo 0,5–1,5 cm ilgio) yra rusvi su dviem ryškiomis verpstės formos juostomis išilgai kūno šonų, taip pat turi juodus čiuopiklius.

Birželio mėnesį dauguma šių šliužų jau būna pasiekę 2–4 cm ilgį. Šiuo metu visų pirma svarbu pašalinti visas pastebėtas slėptuves, kompostą laikyti sandariuose dengtuose konteineriuose.
Šliužus veiksmingiausia gaudyti skystomis jaukinėmis gaudyklėmis – į plastikinius indus įpiltu rūgstančiu kompotu, alaus raugu, kuriose šliužai paskęsta.
Be to, veiksminga gaudyti slėptuvių tipo gaudyklėmis, kurios gaminamos iš drėgnų skudurų, medžio plokščių ir pan., po jomis paliekant masalo, pvz., kitų sunaikintų šliužų kūnus, moliūgų ar kito sugedusio maisto atliekų.

Visgi šliužus galima rinkti ir rankomis. Tuomet juos galima užpilti druska, rūgščiu tirpalu arba negesintomis kalkėmis.
Be to, šliužus surinkti gali padėti ir laisvai vaikštančios vištos bei kiti paukščiai. Labiausiai tinka antys bėgikės.
Liepą dauguma šliužų pasiekia 4–6 cm ilgį, o mėnesio pabaigoje jų gausumas pasiekia piką. Tad liepą tinka visos šliužų gaudymo bei naikinimo priemonės, kurios naudojamos ir birželį.
Tačiau šiuo laikotarpiu itin svarbus dažnas žolės pjovimas ir atsakingai parinktos kompostavimo vietos (negalima to daryti grioviuose ir prie vandens bei kitose vietose, kur yra pavėsis) arba komposto išvežimas (ne tik savo, bet ir kaimynų).
Esant drėgnoms dienoms, būtina sutarus su kaimynais vienu metu organizuoti „šliužų naikinimo talkas“.
Ką svarbu žinoti rugpjūtį?
Rugpjūčio mėnesį šliužai būna 6 cm ilgio ir didesni. Šį mėnesį šliužams naikinti tinka visos priemonės, kurios rekomenduojamos liepą, tačiau didesnis dėmesys telkiamas į kiaušinių dėčių paiešką ir besiporuojančių šliužų naikinimą. Suaugę šliužai bet kuriuo atveju patys žus.
Ispaninio ariono kiaušiniai yra balsvi, nepermatomi, apie 4–5 mm skersmens, sudėti krūvelėmis po 60–200, randami po netvarkingai paskleistu kompostu krūvos pakraščiuose, po įvairiomis nuokritomis ir grumstais, vazonais ir įvairiomis dekoratyvinėmis figūromis ant žemės, po plytelėmis ir kitais tako elementais. Paprastai kiaušinių dėjimo vieta yra labiau drėgna ir pavėsyje, nei aplink esančios erdvės.
Radus kiaušinius, juos reikėtų sutrinti arba sutrypti.

Ar veikia šliužų naikinimas moliuskocidais?
Kalbant apie moliuskocidus, VU GMC zoologai Lietuvoje rekomenduoja naudoti tik chemines priemones su geležies ortofosfatu, kurias svarbu naudoti ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną nuo ankstyvo pavasario.
Barstant reikia saugoti, kad granulių nepatektų ant augalų lapų ir žiedynų, į vandenį.
Šie moliuskocidai veiksmingesni jauniems šliužams, todėl juos rekomenduojama naudoti balandžio pabaigoje ir rugpjūčio pabaigoje.







