Šiaulių apygardos teisme parodymus trečiadienį davęs AB „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis kratėsi kaltinimų. Jis juos vadino niekuo nepagrįstais ir tikino buvęs tik bendrovės valdybos pirmininku, ūkinėje veikloje nedalyvavęs, o sprendimus, pasak jo, priimdavo „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius.
G. Pangonis su žiniasklaida bendrauti atsisakė. Per posėdžio pertrauką pakalbintas verslininkas pažadėjo savo poziciją išsakyti viešai, bet tik tada, kai sprendimą paskelbs teismas.
Posėdyje kelias valandas kalbėjęs ir į teisėjo, valstybės kaltintojų klausimus atsakinėjęs verslininkas pažymėjo, kad jis niekada nebuvo bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovu, nei atlyginimo, nei dividendų negavo.
Sako apie taršą nieko nežinojęs
„Grigeo Klaipėda“ buvo įsigyta 2010 m., o G. Pangonis dešimtmetį buvo valdybos pirmininku. „Nedalyvavau ūkinėje veikloje, o sprendimus priimdavo generalinis direktorius“, – kalbėjo G. Pangonis.
Pasak verslininko, valdyba svarstydavo klausimus ir problemas, kurias pateikdavo įmonės vadovybė. Iki Kuršių marių taršos skandalo per 8 metus įvyko 109 valdybos posėdžiai, bet G. Pangonis sako, kad iš tiesioginių įmonės vadovų jis nė karto negirdėjo apie valymo įrenginių ar taršos problemas. AB „Grigeo“ prezidentas sakė, kad vienintelis kartas buvo 2019 m. pabaigoje – tada įmonės vadovas pristatė projektą uždengti atvirus nuotekų baseinus, kad nesklistų nemalonūs kvapai.
„Perkant įmonę tuometis vadovas, kuris liko ir toliau vadovauti, nurodė, kad gamyba atitinka visus reikalavimus. Tą patį patvirtino raštu, kai buvo planuojamos 2018–2019 m. investicijos“, – prisiminė G. Pangonis.
Kaltina buvusius įmonės vadovus
Verslininkas teigė, kad pirmąsyk apie Kuršių marių taršą jis išgirdo 2019 m. gruodį, kai buvo atleidžiami žaliavų pirkimo schemomis 3 milijonų eurų žalą padarę tuomečiai „Grigeo Klaipėda“ vadovai.
G. Pangonio manymu, netrukus kilęs taršos skandalas – apie slaptą sklendę žinojusių atleistų vadovų kerštas. Tiesa, jis pripažino, kad atleistųjų vadovų kaltė teisme dar neįrodyta.
Teisėjas ir prokurorės posėdyje citavo G. Pangonio ir darbuotojų telefoninių pokalbių stenogramas, kuriose buvo užuominų apie nuotekų nuleidimą iš valymo įrenginių. Verslininkas pripažino, kad šie pokalbiai buvo, bet sakė, kad jokių nurodymų veikti neteisėtai jis nedavė, o apie taršos mastą apskritai nežinojo.
Pasak G. Pangonio, tikrąją padėtį jis sužinojo prieš pat skandalą – jam pranešė, kad išvaloma tik apie 5 proc. nuotekų. Tačiau verslininkas teigė ir tada nemanęs, kad padėtis tokia rimta. Jis teigė tikėjęsis, kad viską galima išspręsti pasirašant sutartį su „Klaipėdos vandenų“ įmone.
„Tokį sprendimą be valdybos galėjo priimti vien generalinis direktorius“, – sakė didžiausias AB „Grigeo“ akcininkas.
Žala – 48 milijonai eurų
„Grigeo Klaipėda“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų.
Įtariama, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama. Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido 8 metus – 2012–2020 m.
Byla yra milžiniškos apimties: vien kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, be to, yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų – apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, ekspertų išvados, papildomi dokumentai.
Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiavo gamtai padarytą žalą ir baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
