Lietuvoje daugėja parduodamų dvarų. Tačiau verslininkai vis dar baiminasi investuoti į tokį istorinį objektą, nes neretai jam atstatyti prireikia kur kas daugiau lėšų, nei kainuoja pats dvaras. Be to, tokiam nekilnojamajam turtui taikomi itin griežti reikalavimai.
Kupiškio rajone jau 360 metų skaičiuojančiame Noriūnų dvare lankėsi ne viena garsi asmenybė – rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas, prezidentas Antanas Smetona, čia vyko ir poeto Kazio Binkio vestuvės. Dabar šis istorinis dvaras ieško naujų šeimininkų – jis parduodamas už 680 tūkstančių eurų.
„Privataus asmens nuosavybė, todėl pakomentuoti priežastis, kodėl parduodamas, sunku. Bet, turbūt, vis tiek yra ieškoma, kad būtų jis įveiklintas ir funkcionuotų pagal savo paskirtį, kad atverti visuomenei būtų lankomas objektas“, – LRT TELEVIZIJAI sako Kupiškio rajono savivaldybės atstovas Vytis Zavackas.
Kupiškio rajone jau keletą metų parduodami ir kiti dvarai, tačiau pirkėjų iki šiol neatsiranda. Turto bankas, kuris tokius pastatus parduoda per aukcionus, per penkerius metus pardavė dešimt dvarų.
„Lietuvoj iš viso registruotų dvarų, net nėra tūkstančio, 500 gal 600, jei neklystu, tai va, reikia suprasti, kad gal todėl, tie pirkėjai dalyviai, kurie dalyvauja tokiuose aukcionuose, jie ir supranta to turto vertę, kad būdami dvaro turėtojais, įeis į istoriją, nes naujų dvarų neatsiranda“, – kalba Turto banko Pardavimų departamento vadovė Guoda Garauskaitė.
Dvarininkais galima tapti ir už keliasdešimt tūkstančių ir už milijoną. „Jeigu, sakykim, turi kišenėje kokius penkis eurus, investavai į dvarą, tu jau turi vieną eurą“, – sako Bistrampolio dvaro valdytojas Rimantas Gudelis.
Įsigijus dvarą, prireiks dar nemažai papildomų išlaidų, be to tokiems statiniams taikomi itin griežti reikalavimai. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, visgi tai gera investicija, jos grąža siekia nuo 7 procentų.
„Kad tokią pasiekti dvare turėtų būti nemažai iššūkių, bet čia yra daug tos kitos vertės – prestižas, ilgaamžiškumas, saugumas, daug į tiesioginę grąžą neįeinančių dalykų“, – sako „Inreal“ pardavimų ir tarpininkavimo vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė.
Bistrampolio dvaro valdytojas sako, kad dėl per griežtų reikalavimų ir didelių investicijų, kai kurie verslininkai investuoja į kitų šalių tokius statinius. Ten sulaukiama valstybės paramos.
„Žmogus, investavęs į dvarą, jis grąžos negaus, tada valstybė per pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį kompensuoja verslui tas lėšas, kad jam apsimokėtų labiau atstatyti dvarą“, – teigia R. Gudelis.
Įsigijus kultūros paveldo objektą privalu užtikrinti, kad jis būtų prieinamas visuomenei. Tokia prievolė taikoma tokiems dvarams, kuriems suteikta valstybės finansinė parama.
