Vilniaus Šiaurės miestelio mikrorajone ketinama imtis prekybos centro „Banginis“ teritorijos pokyčių. Planuojama atlikti vietos konversiją, statyti naujus daugiabučius, o prekybos centrą iškelti į kitą teritorijos vietą. Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis dalijosi, kaip buvo vystomas Šiaurės miestelis, kaip mato būsimus pokyčius.
Sovietmečiu Šiaurės miestelyje vyravo mūriniai pastatai, buvo įkurtas morgas, kareivinės, tad teritorija visuomenei buvo neprieinama. Pasiekus nepriklausomybę, svarstyta, kaip integruoti šią teritoriją, ją vystyti, tad 1998–2005 m. Šiaurės miestelyje imtasi griauti pastatus, tuo metu suformuotas miesto gatvių tinklas.
Buvęs sostinės vyriausiasis architektas, dabartinis Statybos sektoriaus vystymo agentūros darbuotojas Mindaugas Pakalnis LRT.lt pasakojo, kad kai buvo kuriama Šiaurės miestelio koncepcija, jis buvo dar labai jaunas architektas.
„Šiaurės miestelis yra labai ilgo daugelio kartų darbo rezultatas. Iš esmės teritorija buvo susigrąžinta iš pasitraukusios sovietinės armijos, šią teritoriją reikėjo integruoti į miesto gyvenimą“, – sakė jis.
Pašnekovas prisiminė, kad toje teritorijoje stovėdavo tankai, o vėliau vyravo didelis „garažynas“, kur, pasak jo, taisyti ir pirmieji vakarietiški asmeniniai automobiliai.
„Vėliau, kai atsirado savivaldybės įmonė, jai priklausė žemės kontrolė, tad buvo parengti teritorijos planavimo dokumentai ir ji planingai išvystyta. Čia, manau, yra didelis to meto pasiekimas, kad buvo planingai išvystyta, suplanuota, teritorija nebuvo paleista stichiškai, neišparduota po garažiuką. Jeigu būtų išpardavę po garažiuką, turėtume iki šiol didelę chaotišką teritoriją, kurią būtų labai sunku suvaldyti. O čia buvo dideli žaidėjai, planingas išvystymas išgyveno pirmąją savo stadiją, tad reikia rekonstruoti tai, kas buvo pastatyta“, – kalbėjo ekspertas.
Jeigu būtų išpardavę po garažiuką, turėtume iki šiol didelę chaotišką teritoriją, kurią būtų labai sunku suvaldyti.
M. Pakalnis
Tuomečiai architektai Šiaurės miestelį matė kaip vieną iš miesto pocentrių, kad būtų vystoma prekyba, statomi būstai.
„Pagal tuomečius planavimo kanonus buvo numatytos teritorijos prekybos centrams, teritorijos gyvenamajai statybai. Atrodo, net buvo įkurta savivaldybės įmonė, kurios tikslas, kiek atsimenu, buvo tą teritoriją išvystyti“, – sakė jis.
M. Pakalnis teigė, kad tuo metu skirtingos miesto zonos tvarkėsi stichiškai, o Šiaurės miestelis pasižymėjo tuo, kad buvo suformuotos gatvės, nutiesta nauja Povilo Lukšio gatvė.* (pataisyta 2025-03-24 15.38)
„Taip pat ir aplink „Banginį“ buvo suplanuotos visos gatvės, toliau sklypai buvo parduoti vystytojams, jie pastatė daugiabučius. Ten buvo labai sudėtinga pritraukti komercinius objektus, bet galų gale pavyko, tad įsikūrė „Rimi“, „Banginis“. Aišku, atėjo pagal 20 a. pabaigos supratimą ir buvo pastatyti užmiesčio tipo prekybos centrai, kurie skirti daugiau atvažiuoti automobiliu, bet ne pagal miestietišką struktūrą, miestietišką gyvenimo būdą“, – kalbėjo M. Pakalnis.
Ten buvo labai sudėtinga pritraukti komercinius objektus, bet galų gale pavyko, tad įsikūrė „Rimi“, „Banginis“. Aišku, atėjo pagal 20 a. pabaigos supratimą ir buvo pastatyti užmiesčio tipo prekybos centrai, kurie skirti daugiau atvažiuoti automobiliu, bet ne pagal miestietišką struktūrą, miestietišką gyvenimo būdą.
M. Pakalnis
Tad nors prekybos centrai statyti pagal užmiesčio standartą, pasak M. Pakalnio, tuo metu tai buvo geras sprendimas, nes teritorija nepavirto „šiukšlynu“ kaip kitos komercinės erdvės.
„Gal ne ta blogąja prasme šiukšlynu, bet vis tiek buvo išlaikyta sklypų struktūra, nutiestos gatvės, tai sukūrė miesto audinį. Dabar akivaizdu, kad praėjo laiko, kol investicijos atsipirko, pasikeitė supratimas, koks turėtų būti miesto gyvenimas. Daugiafunkciškumo idėjos, kurių dabar girdėti dėl „Banginio“ pertvarkymo, būtų labai gerai, kad tą patį girdėtume dėl „Rimi“, nes turime tik prekybos centrą. Prekybos centras galėtų būti pirmajame aukšte, o antrajame – biurai, būstai, ta vieta labai patraukli dirbti, gyventi. Aš matau labai didelį tos vietos potencialą“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, svarbu, kad konversija būtų padaryta pagal dabartinį supratimą ir būtų sukurta viešų ir privačių erdvių: skverų, aikščių, kiemų.
„Ir kad būtų sukurta patogi infrastruktūra vaikščioti, kad gatvės būtų patogios judėti ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems. Čia toks didelis darbas, bet tendencija labai džiuginanti“, – akcentavo M. Pakalnis.
Jis dabartinį Šiaurės miestelio mikrorajoną laiko labiau ne prabangiu, o vidutinės klasės mikrorajonu.
„Bet tai yra labai gerai – mano supratimu, yra teritorija, kurioje galėtų susiformuoti vienas iš miesto pocentrių, tik svarbu sukurti reikiamų erdvių ir užstatymo principus, kad [Šiaurės miestelis] netaptų namų rinkiniu, o būtų erdvių sistema. Tam būna skirtos ir galimybių studijos ar konkursai, tad dėl metodų turi nuspręsti savivaldybė, kaip geriau daryti, bet čia labai reikia ir savivaldybės iniciatyvos“, – sakė M. Pakalnis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas LRT.lt teigė, kad prieš maždaug pusmetį savivaldybė buvo supažindinta su teritorijos plėtros tikslais, pagal viziją leista rengti projektinius pasiūlymus.
„Mūsų žiniomis, neseniai koncepcija pristatyta ir Regioninėje architektų taryboje, gautos pastabos, pagal kurias turės būti atliekamos korekcijos ir, greičiausiai, kartojama ekspertavimo procedūra“, – teigė jis.
Visgi galimą teritorijos konversiją Vilniaus miesto savivaldybė vertina teigiamai, nes planuojama daugiafunkcė rajono centro dalis praturtintų Šiaurės miestelį gyventojams reikalingomis įvairiomis paslaugomis ir naujomis funkcijomis.
„Tačiau į konversiją turi būti žiūrima kompleksiškai, kad ji derėtų urbanistiškai, turėtų tinkamą gatvių tinklą. Pagal dabartinę koncepciją be kita ko reikėtų perplanuoti viešojo transporto maršrutų galinį punktą, pritaikant jį ne tik autobusams, bet ir viešajai erdvei. Visiems šiems pokyčiams reikalinga koreguoti detalųjį planą, ši sąlyga statytojui iškelta projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje“, – sakė jis.
Kol kas savivaldybė nėra sulaukusi prašymo leisti inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūras, taip pat pristatymui visuomenei ir tvirtinimui savivaldybėje nėra pateikti projektiniai pasiūlymai.
Primenama, kad statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai valdoma komercinio nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Baltic Shopping Centers“ planuoja jai priklausančio prekybos centro „Banginis“ teritorijos Vilniuje, Šiaurės miestelyje, konversiją.
„Baltic Shopping Centers“ Vilniaus regioninės architektūros tarybai (RAT) vasarį pristatė projekto viziją – pagal ją „Banginis“ galėtų būti iškeltas į kitą teritorijos vietą, o jo vietoje iškiltų septynių aukštų daugiabučiai su maždaug 1,4 tūkst. naujų butų, pirmuose aukštuose įrengiant komercines ar švietimui skirtas patalpas.
„Baltic Shopping Centers“ direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė sako, kad architektams pristatytas projektas yra pirminė galimybių studija.
„Nei konkrečių planų, nei investicijų šioje stadijoje nėra realu įvardinti“, – BNS Plius teigė ji.
Teritorijos architektūrinį projektą parengusios įmonės „Aketuri architektai“ vadovas Lukas Rekevičius sako, jog daugiabučiai būtų statomi toliau nuo intensyvios P. Lukšio gatvės, o visi butai galėtų būti skirti nuomai.
„Nuo autobusų parkavimo zonos ir stotelės planuojamas ekraninis užstatymas, kuris apsaugotų gyvenamosios paskirties pastatus nuo triukšmo (...). Siekiant kokybiškesnio gyvenimo įrengiami mažesni daugiabučiai su mažesniais kiemais“, – Vilniaus RAT posėdyje teigė L. Rekevičius.
Anot jo, visų daugiabučių pirmi aukštai galėtų būti pritaikomi komercinei veiklai: „Būtų galima integruoti švietimo įstaigas. Planas išlieka lankstus.“
L. Rekevičiaus teigimu, dabar veikiantis „Banginis“ būtų iškeltas į teritorijos šiaurės rytinį kampą, be to, čia planuojamos dvi naujos gatvės, kurios didelį sklypą padalintų į keturias dalis.
„Ši vizija turėtų būti naudojama rengiamai detaliojo plano korekcijai. Gavę išvadas vystytojai turės apsispręsti, ar projektas turėtų būti toliau vykdomas“, – sakė „Aketuri architektai“ vadovas.
Įvertinusi projektą Vilniaus RAT teigė pasigedusi daugiau viešųjų erdvių. Taip pat, anot jos, trūksta tiek urbanistinės, tiek transporto analizės, todėl taryba įmonei rekomendavo surengti urbanistinės vizijos konkursą ir rinktis iš kelių pasiūlymų.
„Siūlomas viešasis gyvenimas gatvėse, bet pasigendama didesnės viešosios erdvės. Nors pačiam užstatymo tipui tarybos nariai pritaria, tačiau pasigendama aplinkinio užstatymo tipo komentaro – nepateikiami jokie argumentai, kodėl projektuojamas kvartalinis užstatymas“, – protokoliniame sprendime rašo taryba.
* Šis tekstas buvo redaguotas. Jame pataisytas gatvės pavadinimas.
