Daugybė kasdien perkraunamų ir saugomų automobilių – tarsi ranka pasiekiami, čia pat už lango, kone kieme. Tokios realybės baiminasi ir jai priešinasi netoli uosto įsikūrę klaipėdiečiai. Žmonės baiminasi taršos ir triukšmo, o teritorijas greta žmonių namų išsinuomojęs verslas ramina: vienintelė galima tarša – vizualinė.
Apie tai, kad ir taip netoli gyvenamųjų teritorijų šioje miesto dalyje esantis uostas gali priartėti dar labiau klaipėdiečiai Audrius ir Laura Domarkai LRT GIRDI teigė sužinoję atsitiktinai.
„Ta dykvietė ir nežinojimas truko gana ilgai. Gal 20 metų. Netikėtai kitu klausimu į savivaldybę nuėjome, pradėjome ieškoti medžiagos ir atradome, kokie planai čia yra“, – pasakojimą apie gyventojams nerimą keliančią situaciją pradėjo A. Domarkas.
Paaiškėjo, kad į Mituvos g. 2, Strėvos g. 4, Strėvos g. 5, Strėvos g. 7 sklypus, esančius prieš pat gyventojų langus, įsikels verslas. Teritoriją yra išsinuomojusi įmonė „Neto terminalas“, kuri čia ketina verstis automobilių krovos ir saugojimo veikla.
Anot gyventojų, kai kuriems naujoji verslo kaimynystė bus vos už 25 m, tad žinia nemaloniai nustebino.
„Čia bus asfaltuota plynė, kurioje bus kraunami automobiliai. <...> Čia yra akivaizdu – kieme“, – sakė L. Gedgaudaitė-Domarkienė.
Gyventojai teigia išsiaiškinę, kad teritorijoje numatyta galimybė verstis ne tik automobilių, bet ir birių, naftos krovinių krova, tad žmonės baiminasi ne tik triukšmo, bet ir kitokios taršos.
„Tie automobiliai kraunami tol, kol Ukrainoje yra karas. Tai yra didelis verslas, bet jis gali baigtis už, pavyzdžiui, poros metų ir tada čia gali pradėti kažką kito“, – pastebėjo A. Domarkas.
Apie tai buvo kalbėta jau ir susirinkime, kuriame dalyvavo sunerimę mikrorajono gyventojai, vienos uosto įmonių, veikiančios netoli gyventojų, atstovai, vietos politikai.
Pasak pašnekovų, teritoriją išsinuomojusios įmonės atstovui, kuris dalyvavo susirinkime, tąkart teko sugerti gyventojų kritikos strėles, tačiau klausimų žmonės turi ir žemės savininkei – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD).
„Uostas yra akcinė bendrovė. Siekianti pelno, bet ji yra valstybinė. Tai reiškia, kad akcininkai esame mes, piliečiai. Taip elgtis su savo žmonėmis – labiau nei ciniška“, – rėžė pašnekovė.
Vietoje automobilių nori parko
Žmonės gūžčioja pečiais ir vieni kitų klausinėja, kiek išaugs transporto, riedančio netoli jų namų, srautai, ar gyvenimo kokybės neblogins triukšmas ir pan.
Neatmetama ir tai, kad į naujai išvystytą uosto teritoriją atvyksiantys automobilvežiai rikiuosis greta gyvenamųjų namų ir ten lauks, kol galės būti įleisti į teritoriją krautis.
„Spėkite, kur jie nakvoja. Kieme“, – pastebėjo pašnekovė.
Gyventojai pyksta ir dėl to, kad planuojant uosto plėtrą į iki šiol tokiais tikslais nenaudotą teritoriją esą nebuvo niekaip tariamasi su greta įsikūrusiais miestiečiais.
„Jeigu mes netyčia nebūtume užkabinę, tai būtume pamatę statybas.<...> Jie sako, kad buvo derinta, bet tas derinimas buvo toks labai fainas. Buvo pati pandemijos pabaiga, posėdis vyko nuotoliniu būdu ir jo protokolas buvo. Tame protokole parašyta, kad niekas iš gyventojų nedalyvavo. O kaip galėjo dalyvauti? Kur buvo skelbimas? Savivaldybės skelbimų lentoje – portalo tam tikrame skyrelyje, kurio jeigu kasdien netikrini...“ – kalbėjo L. Gedgaudaitė-Domarkienė.
Gyventojų nuomone, jų kaimynystėje esančioje teritorijoje dabar įsikurti planuojantis verslas tą pačią veiklą galėtų vykdyti ir uostui priklausančiose teritorijose toliau nuo gyventojų, o ši teritorija turėtų būti skirta žmonių poreikiams – čia trokštama matyti žaliąją zoną, parką, kuris taptų savotiška gyvenamosios teritorijos priedanga nuo greta jau dabar čia veikiančios vienos iš uosto krovos kompanijų.
„Mes norime, kad čia būtų žalioji zona, idealiu atveju – parkas. Ji buvo žalia visą laiką. Čia niekada nebuvo jokių asfaltų. Mes gyvename tokiais laikais, kai vasaros yra itin karštos, tai čia išasfaltavus… Įsivaizduokime. Jeigu čia būtų žalioji zona, kvartalas suklestėtų. Reikia ne tvoreles statyti, kaip jie sako, kad bus 2 metrų tvora. Jeigu net ir 6 ar 12 metrų, tai 9 aukšte gyvenantiems – nieko nekeičia triukšmo atžvilgiu. Šitų namų viršutinių aukštų apsaugoti neįmanoma. Žmonių nekilnojamasis turtas per vieną naktį gali nuvertėti iki visiško mizerio, kurio tu niekada neparduosi“, – akcentavo L. Gedgaudaitė-Domarkienė.
Pašnekovai akcentavo, jog jie nereikalauja iš jų kaimynystės patraukti čia jau seniai veikiančių uosto įmonių, tačiau mano, kad nesąžininga vykdyti plėtrą prie pat gyvenamųjų teritorijų.
Vienintelė tarša – vizualinė?
Teritoriją iš KVJUD išsinuomojusios įmonės „Neto terminalas“ vadovas Tomas Eirošius žino apie gyventojų nuogąstavimus ir pasipriešinimą jo planams, tačiau verslininkas akcentuoja, kad gyventojai laiku neišsakė savo neigiamos pozicijos dėl sklypų panaudojimo.
„Suprantame, kad yra neigiama reakcija. Bandėme apraminti, bet nelabai nori klausytis. Esmė, kad žemės uosto direkcijai planai yra perduoti berods 2011 m. Ten vyko įvairūs sprendimai, detaliųjų planų koregavimai ir t. t. Viskas buvo viešai ir žmonės turėjo laiko tam pasiruošti ir paprieštarauti tiems sprendimams“, – pastebėjo T. Eirošius.
Anot pašnekovo, jeigu teritoriją išsinuomoti būtų nusprendusios netoli tos teritorijos veikiančios uosto įmonės, gyventojams tai būtų dar labiau nenaudinga, mat jos veikia ištisą parą, o „Neto terminalas“ greta gyventojų naktimis ir savaitgaliais dirbti neplanuoja. T. Eirošius vardijo ir daugiau privalumų, kurie esą laukia gyventojų „Neto terminalui“ čia ėmusis veiklos.
„Mes tuos darbus tikrai galime suplanuoti darbo metu – maksimaliai nuo 8 iki 20 val. Planuojame kol kas tik darbo dienomis dirbti. Galbūt bus poreikis ir šeštadieniais, bet tik ne naktimis. Šiuo metu ta teritorija yra nesutvarkyta, niekas jos neprižiūri, ten yra ir girtaujama tų vietinių aplinkinių gyventojų, kas taip pat nėra geras dalykas. Mes tas teritorijas sutvarkytume, aptvertume, apšvietimas būtų“, – kalbėjo T. Eirošius.
Jis taip pat tvirtino, kad krovos darbus planuojama vykdyti labiausiai nuo gyventojų nutolusiame teritorijos taške bei tvirtino, kad veikloje naudojami elektriniai krautuvai, tad negeneruoja išmetamųjų dujų ir neskleidžia didelio triukšmo. Tvirtinama, kad eismo srautai bus paskirstyti taip, kad gyventojams tai neturėtų sukelti nepatogumų.
„Mes žinojome tas problemas, kai nuomojomės tuos sklypus, kad ten arti gyventojai. Bet mes – tą veiklą pažįstantys žmonės, manėme, kad ji [veikla] nėra tokia kenksminga. Jeigu ten krautum dulkančius krovinius ar kvapus skleidžiančius krovinius… Šito nėra. Automobiliai to tikrai neskleidžia. Yra tik tas pats fizinis darbas. Didžiausia tarša, kurią matome – galbūt vizualinė tarša, bet ir tai sutvarkysime pakankamai civilizuotai visą teritoriją ir nemanau, kad tai tikrai kenks gyventojams“, – aiškino T. Eirošius.
Gyventojų siekis teritorijoje įrengti žaliąją zoną ar parką įmonės vadovui, panašu, atrodo prasta mintis. Jis akcentavo, kad uosto žemė turi nešti naudą, o būtent „Neto terminalas“, bandysiantis pritraukti daugiau krovinių į uostą bei kurti darbo vietas, esą ir kurs pridėtinę vertę.
Didžiausia tarša, kurią matome – galbūt vizualinė tarša.
T. Eirošius.
Nors kol kas T. Eirošius kalba tik apie automobilių krovą, nuo kitokių sklypuose leidžiamų krauti krovinių atsiriboti jis neskubėjo.
„Rinka keičiasi. Gali būti, kad atsiras ir kitokių krovinių, bet visur yra sprendimai ir tikrai nesiruošiame kenkti gyventojams. Jeigu krausime kitus generalinius krovinius, tikrai imsimės visų priemonių, kad dulkės neišeitų iš teritorijų ar kvapai nesklistų. Tikrai vertinsime kiekvieną krovinį ir jeigu matysime, kad yra didelė rizika – nekrausime“, – tvirtino pašnekovas.
Įmonė „Neto terminalas“ įkurta prieš kiek daugiau nei metus ir šiuo metu vykdo veiklą kitoje teritorijoje, kurią nuomojasi. Greta uosto esančiuose sklypuose įrengimo darbus viliamasi pradėti jau šių metų rudenį. Minėti sklypai bus įrengiami etapais. Šiuo metu vyksta pirmojo etapo projektavimo darbai.
Žemė – tik uosto reikmėms
Dėl uosto plėtros gyventojų keliami klausimai, panašu, uosto tiesiogiai kol kas nepasiekė.
Vis dėlto KVJUD infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė LRT.lt patikino, kad direkcija yra pasirengusi bendrauti su gyventojais ir atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus.
„Norime pabrėžti, kad visada esame atviri dialogui ir bendradarbiavimui. Tikrai dedame daug pastangų bendraujant su kaimyninėmis bendruomenėmis, gyvenančiomis netoli uosto. Susitinkame, kalbamės, atsakome į rūpimus klausimus. Mielai laukiame ir šių gyventojų, tačiau, deja, kol kas nesame gavę tiesioginių kreipimųsi ar klausimų iš jų pusės. Labai skatintume drąsiai kreiptis, esame visada pasiruošę išklausyti ir atsakyti į visus rūpimus klausimus“, – dėstė V. Paukštė.
Jis taip pat pabrėžė, kad minima teritorija priklauso uostui ir joje gali būti vykdoma tik su uostu susijusi veikla.
„Kaip ir kiekvienas uosto nuomininkas, įmonė privalo veiklą vykdyti vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos higienos normų reikalavimais, įdiegti detaliajame plane numatytas apsaugos priemones“, – teigė V. Paukštė.
