„Nemuno aušrai“ siūlant leisti miškuose statyti vasarnamius, gamtos mylėtojai įspėja, kad taip miškuose gali pradėti dygti keliai, tvoros, o paprastam žmogui patekti į mišką grybauti ar pasivaikščioti taps sunkiau.
Martynas Gedvilas ir kiti „Nemuno aušros“ frakcijos nariai kovo 17 d. Seime registravo pasiūlymą leisti IV grupės (ūkiniuose) miškuose statyti vasarnamius, kurių plotas nebūtų didesnis nei 24 kv. m.
IV grupės miškai Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų miškų.
TEKSTAS TRUMPAI
- „Nemuno aušra“ siūlo leisti IV grupės miškuose statyti iki 24 kv. m vasarnamius.
- Aplinkos ministras šiam siūlymui nesako „ne“ ir iki 2026 m. pradžios laukia galimybių studijos, dėl rekreacinės veiklos miškuose, rezultatų.
- Gamtos mylėtojai įspėja, kad statybos miškuose gali lemti kelių tiesimą, tvorų statymą.
- Taip pat įspėjama, kad galimybės miškuose grybauti ar uogauti būtų apribotos.
Įdomu tai, kad ir pats įstatymo projekto autorius kartu su 3 bendrasavininkais Telšių rajone, Užgirių kaime valdo 23,2 hektarų sklypą, iš kurio 16,8 hektarus sudaro miškas, rodo „Registrų centro“ duomenys.
Susisiekti su M. Gedvilu LRT.lt nepavyko.
Įstatymo projekte pažymima, kad norint statyti vasarnamį, reikės gauti savivaldybės leidimą. Statiniai negalės būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, negalės būti pritaikomi gyvenamajai paskirčiai.
Taip pat akcentuojama, kad vasarnamiai turės būti statomi nepažeidžiant miško ekosistemų vientisumo, draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams.
„Šios pataisos tikslas – palengvinti rekreacinio pobūdžio veiklas privačiuose miškuose, suteikiant miškų savininkams ir valdytojams teisines prielaidas legaliai bei tvariai naudoti miško žemę poilsio reikmėms“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Tikimasi, kad pataisa gali paskatinti miško savininkus aktyviau naudoti savo valdas poilsio veikloms, taip prisidedant prie kaimo turizmo ir gamtos pažinimo plėtros.
Ministerija „ne“ nesako
Lietuvos miškais ir gamta besirūpinanti Aplinkos ministerija, paprašyta pakomentuoti, ar pritartų tokiam siūlymui, pažymėjo, kad ministerijoje kol kas nėra priimta jokių sprendimų dėl leidimo statyti namelius miškuose.
„Siekiant išanalizuoti ir įvertinti galimas tokios veiklos sąlygas ir poveikį, rengiama galimybių studija „Dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai galimybių įvertinimas ir pasiūlymų parengimas“. Šią analizę atlieka Lietuvos inžinerijos kolegija“, – rašoma ministerijos komentare.
Ji turi būti parengta vėliausiai iki 2026 m. gruodžio mėn. pabaigos. Studijos rengimo kaina siekia 99 910 eurų, rašė „Delfi“.
Tuo tarpu aplinkos ministras Povilas Poderskis leido suprasti palankiai vertinantis jį delegavusios partijos pateiktą pasiūlymą.
Reikėtų didinti miškų rekreacinį potencialą ir būtent tokias veiklas siekti įteisint
P. Poderskis
„Tame pačiame miškų susitarime mes kalbame apie tai, kad reikėtų didinti miškų rekreacinį potencialą ir būtent tokias veiklas siekti įteisinti. Jeigu mes norim, kad miškai būtų mažiau kertami ir kad juos būtų galima panaudoti rekreacijai, kažkaip turime rasti sutarimą, jog tokios veiklos būtų galimos“, – „Delfi“ sakė P. Poderskis.
Jei svarstyti, tai tik apie palapines
Buvusio aplinkos ministro patarėjas, gamtos mylėtojas Marius Čepulis LRT.lt sako, kad miškų savininkai visada norėjo galimybės statyti namus miškuose.
Dabartinį pasiūlymą jis vertina neigiamai ir mano, kad leidus miške statyti vasarnamius, miškuose pradėtų dygti keliai, tvoros ir t.t.
„Vienintelis pliusas, kad galbūt miškas nebus kertamas. Bet, jei būtų įgyvendinta tokia idėja, tai miškui žala būtų didesnė nei nauda.
Jei būtų įgyvendinta tokia idėja, tai miškui žala būtų didesnė nei nauda
M. Čepulis
Manau, kad lietuviai tikrai norėtų miškuose tų vasarnamių prisistatyti. O tai vėliau galėtų išaugti į kelių tiesimą, tvėrimąsi, kitos infrastruktūros įrengimą“, – svarsto gamtininkas.
Jo siūlymas – norint artinti žmogų prie miško, svarstyti galimybė miškuose leisti statyti palapines.
„Galima būtų svarstyti idėją nuosavame miške leisti statyti palapinę, ilsėtis ten, nes dabar tai galima daryti tik stovyklavietėse, nesvarbu, ar miškas privatus, ar ne. Kad savo miške galėtume pasistatyti palapinę, pabūti ir pailsėti, aš nieko blogo nematau“, – sako M. Čepulis.
Galima būtų svarstyti idėją nuosavame miške leisti statyti palapinę
M. Čepulis
Bus apribota kitų žmonių teisė lankytis miškuose
Aplinkosaugos organizacijas vienijančios „Aplinkosaugos koalicijos“ vadovė Lina Paškevičiūtė pažymi, kad pasiūlymu leisti miško paskirties žemėje statyti nedidelius namelius bandoma pakeisti esamą Miškų įstatymo normą, kad statybos miško paskirties žemėje negalimos.
„Priėmus pakeitimą, jis leistų statybas miško paskirties žemėje nekeičiant žemės paskirties. Taigi, statistikoje žemės sklypas ir toliau būtų laikomas mišku, nors faktiškai jame būtų pastatyti pastatai ir gyvenama, net jei ir ne visą laiką“, – sako L. Paškevičiūtė.
Ji pažymi, kad pasistačius pastatus, kad ir mažo dydžio, atsiras poreikis pritaikyti žmogaus reikmėms tų pastatų aplinką, įsivesti elektrą, vandenį, įsirengti tualetą, kelią, apsitverti tvoras ir pan.
„Tai neišvengiamai keis ekosistemas ir greičiausiai apribos kitų žmonių teises laisvai lankytis miškuose, grybauti ar uogauti tuose plotuose“, – įspėja L. Paškevičiūtė.
Tai apribos kitų žmonių teises laisvai lankytis miškuose, grybauti ar uogauti tuose plotuose
L. Paškevičiūtė
Ji aiškina, kad žmonių poreikis leisti laiką ir poilsiauti miškuose yra suprantamas. Šiam poreikiui patenkinti turi būti ieškoma visiems (ne tik miško savininkams) tinkamų ir prieinamų sprendimų. Turi būti numatyta ne išimtis Miškų įstatyme, pritaikyta tik miško savininkams, bet Miškų įstatymas kompleksiškai keičiamas taip, kad atlieptų visuomenės lūkesčius.
„Esame prieš išimtį Miškų įstatyme namelių statybai miško paskirties žemėje, nes tai neišvengiamai darys poveikį ekosistemai ir atlieps tik vienos suinteresuotos pusės poreikį ir galimai ribos kitų suinteresuotų žmonių teises“, – tikina organizacijos „Aplinkosaugos koalicijos“ vadovė.
Šalia namų ims dygti tvoros, keliai
Konservatorė, Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkė Aistė Gedvilienė savo „Facebook“ paskyroje rašė tokiai idėjai nepritarianti ir pažymėjo, kad įstatymo atsiradimas galėtų lemti masišką vasarnamių miškuose statymą.
„Pusė Lietuvos miškų yra privatūs, mes turime apie 250 tūkstančių privačių miškų savininkų, vidutinė valda apie 3 ha. Priėmus tokį įstatymą atsirastų galimybė visiems jiems statyti namelius“, – sako A. Gedvilienė.
Tikėtina, kad šalia vasarnamių dygtų ir kita infrastruktūra, įspėja A. Gedvilienė.
„Prie namelio reikės keliuko. Po kurio laiko atsiras poreikis apsitverti nuo smalsios visuomenės, dar po kiek laiko atsiras poreikis apšvietimui, dar vėliau, bus piktinamasi, kad valstybė per daug kišasi į statybos ribojimus miškuose, dar vėliau pradės maišyti miško žvėrys, tada vienas kitas medis maišys kokybiškam poilsiui ir taip be pabaigos.
Bijau, kad įkišus koją į mišką, bus nebeįmanoma sustabdyti urbanizacijos. Miškas visada buvo ypatingas visų žmonių turtas, kuriame lankomasi laisvai, kuriame nelengvai, bet derinami ekonominiai, socialiniai ir rekreaciniai visuomenės poreikiai. Pastaruoju metu visuomenės poreikis saugoti miškus vis labiau auga. Be to, Vyriausybės programoje, kurią rengiant dalyvavo ir Nemuno aušra, kurią turi įgyvendinti Nemuno aušros deleguotas ministras Povilas Poderskis, kurią miškų valdymo srityje iki šio momento laikiau gan ambicinga pozityviąja prasme, nieko panašaus apie miškų urbanizaciją nebuvo“, – pažymėjo Seimo narė.
