Siekdama pažaboti aukštą infliaciją, Vengrijos vyriausybė nuo šios savaitės dar kartą pradėjo reguliuoti maisto produktų kainas ir iki birželio prižiūrės, kad pagrindinių maisto produktų grupių antkainiai neviršytų dešimtadalio didmeninės kainos. Infliacijai pernai siekus 7 procentus, ekonomistai neatmeta, kad kainų augimas Vengrijoje šiemet gali ir vėl būti didžiausias Europos Sąjungoje.
Vengrijai, kuri infliacijos šuolį patyrusių šalių sąrašo viršuje laikosi kelerius metus iš eilės, valdžios intervencijos reguliuojant kainas – ne naujiena. Populistų valdoma vyriausybė radikalių priemonių ėmėsi dar 2022-aisiais, po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tad premjeras Viktoras Orbanas sprendimo jas darkart atnaujinti nesureikšmina.
„Teko įsikišti, net jei nesinori tokių išskirtinių priemonių. Bet šioje situacijoje esame atsidūrę ne vieni. Galiu pasakyti – tokio sprendimo ėmėsi dar trys-keturios Europos šalys. Jei tai neduos rezultatų, yra dar griežtesnių įsikišimo formų, kurias irgi numačiusios viena ar dvi Europos valstybės“, – sako V. Orbanas.
Vyriausybės susirūpinimą atspindi ir šių metų prognozės, numatančios, kad ateinančiais mėnesiais infliacija šalyje svyruos tarp pusės ir 6 procentų, o metų pabaigoje gali siekti beveik šešis.
„Taip, išties yra didelė tikimybė, kad Vengrijoje šiemet infliacija bus didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių“, – teigia ING banko ekonomistas Peteris Virovaczas.
Tad įsikišus vyriausybei džiūgauja ne visi prekybos centrų slenksčius minantys pirkėjai.
„Visos gerovės priemonės ir pažadai, kaip po metų viskas bus gerai, niekam nerūpės. Svarbiau bus, ką žmonės jaučia savo kailiu“, – sako pirkėjas.
Kai kurie jų atsimena, kad ankstesnis bandymas pažaboti keliasdešimties bazinių produktų grupių kainas ne visada buvo sėkmingas.
Greičiausiai nedžiūgauja ir pats V. Orbanas, sieksiantis naujos kadencijos kitąmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
„Kainos ir toliau auga, perkamoji galia krinta – iš to kyla finansinio nesaugumo jausmas, tai skatina žmones keisti režimą“, – teigia ING banko ekonomistas P. Virovaczas.
V. Orbano svarbiausiam varžovui, opozicinį judėjimą subūrusiam buvusiam bendražygiui, kuris prieš buvusį viršininką nedidele persvara pirmauja daugumoje apklausų, tai dar viena galimybė.
Dėl šalį slegiančių sunkumų jis kaltina V. Orbano vyriausybę, nepotizmas ir kleptokratija premjero aplinkoje – vienas jo mitingų leitmotyvų.
„Jo tėvas, brolis, žentas, jo draugai, kaimynai, jo advokatas, net odontologas ir treneris – visi milijardieriai, kurie pelnosi iš jūsų, vengrų. Gana. Užtenka plėšikavimo, arogancijos“, – kalba opozicinės partijos „Tisza“ lyderis Peteris Magyaras.
„Labai maža grupelė – iš esmės, ratelis bendrabučio draugų – kontroliuoja šalį ir rūpinasi vien tik savimi. Tai pirmoji bėda. Antroji – Rusijos įtaka. Šitie du veiksniai verčia manyti, kad piliečiai turėtų daryti viską, kad netaptume antrąja Baltarusija“, – sako vienas mitingo dalyvių.
V. Orbanas savuosius rėmėjus mobilizuoja, kaip ir ne kartą, taikydamasis į menamus vidaus priešus – politikus, žurnalistus ir nevyriausybininkus – paties vadinamus „šešėline armija“.
