Seime skinasi kelią pasiūlymas maksimalią sumą atsiskaitant grynaisiais padidinti nuo 5 iki 15 tūkst. eurų. Tiesa, tikėtina, kad po korekcijų ši suma sieks 10 tūkst. eurų.
Už įstatymo dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 31, o 12 susilaikė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Seime po pateikimo pritarta siūlymui atsiskaitant grynaisiais sumą padidinti nuo 5 iki 15 tūkst. eurų.
- Dėl ES reglamentų numatoma koreguoti įstatymą ir siūlyti 10 tūkst. eurų sumą.
- Dalis Seimo narių nuogąstauja, kad taip bus skatinamas šešėlio augimas.
- Vienas iš įstatymo autorių R. Žemaitaitis tikina, kad sumą didinti reikia, nes bankai stringa, o atsiskaityti grynaisiais didesnėmis sumomis neįmanoma, nors tokia išimtis numatyta.
Dar 2022 m., siekiant mažinti šešėlinę veiklą, atsiskaitymo grynaisiais suma buvo sumažinta iki 5 tūkst. eurų. Atsiskaityti grynaisiais pinigais buvo galima ir didesne nei 5 tūkst. eurų suma, tačiau apie tai mokėjimą gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų privalėjo pranešti VMI.
Taip pat skaitykite
„Nemuno aušros“ frakcijos narių parengtose įstatymo pataisose siūloma atsiskaitymų grynaisiais sumą padidinti iki 15 tūkst. eurų.
Tiesa, įstatymo projektą Seime pristatęs Remigijus Žemaitaitis sakė, kad, atsižvelgiant į pastabas, bus teikiamas pasiūlymas ribą didinti ne iki 15, o iki 10 tūkst. eurų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad karinių konfliktų metu Lietuvoje nuolat stringa atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, o Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais.
„Dėl ko Lietuvos gyventojai patiria sunkumų atsiskaitant negrynaisiais pinigais, nėra išvystytas finansinių institucijų klientų aptarnavimo tinklas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Taip pat pažymima, kad, remiantis Europos Centrinio Banko vykdytos 65 000 euro zonos šalių gyventojų apklausos rezultatais, beveik 80 proc. visų atsiskaitymų prekybos vietose vykdomi grynaisiais pinigais. Pagal vertę grynaisiais atliekama daugiau kaip pusė atsiskaitymų. Vis dėlto atsiskaitymai grynaisiais tarp šalių skiriasi. Pavyzdžiui, Suomijoje atsiskaitymai grynaisiais sudaro 42 proc. visų atsiskaitymų, o Maltoje – 92 proc.
Pagal ECB duomenis, 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o remiantis 2019 m. atlikta analogiška apklausa – 68 proc., 2016 m. – 75 proc.
Banko „Luminor“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa 2023 m. parodė, kad 81 proc. Lietuvos gyventojų už prekes ir paslaugas atsiskaito banko kortele ir 15 proc. – grynaisiais pinigais.
Aiškinamajame įstatymo pakeitimo rašte taip pat priduriama, kad grynųjų pinigų reiktų turėti karo ar kibernetinių atakų metu, todėl svarbu leisti maksimalią atsiskaitymų grynaisiais sumą padidinti iki 15 tūkst. eurų.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad tokia riba yra per aukšta, ir ragino mažinti šešėlinę ekonomiką, jei valstybė nori surinkti daugiau pinigų gynybai.
„Ta siūloma suma yra tikrai neadekvati, ta suma tikrai per didelė. Jeigu manome, kad turime kliūčių, kliuvinių su atsiskaitymais, gali būti [didinama] iki 7–8 tūkst. eurų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Jūsų pasiūlymas akivaizdžiai plečia šešėlį. (...) Jūsų pasiūlymas prisidės prie PVM atotrūkio didinimo“, – kalbėjo Simonas Gentvilas.
„Gal jūs pasikonsultuokite, kas išmano apie finansus, o ne apie paukštukus“, – replikavo R. Žemaitaitis.
Žemaitaitis: atsiskaityti grynaisiais negalima
„Nemuno aušros“ siūlymui nepritarė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius, jis tikino, kad tai didins šešėlį, o dabartinė tvarka atsiskaityti grynaisiais didesnėmis sumomis leidžia.
„Ir šiuo metu niekas nedraudžia atsiskaityti didesnėmis sumomis. Tik tokiu atveju reikia deklaruoti pinigų kilmę. Juk galima ir 100 tūkst. eurų grynaisiais sumokėti. (...) Be to, yra reglamentas ES, kuris įsigalioja nuo 2027 m., kad atsiskaityti grynaisiais būtų galima iki 10 tūkst. eurų“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Tuo tarpu R. Žemaitaitis tikino, kad yra pavyzdžių, kada atsiskaityti grynaisiais negalima.
„Atsiskaityti didesne suma negalima. (...) Lenkijos žmonės, ūkininkai, atvažiuodami pas mus pirkti žemės ūkio technikos, lengvųjų automobilių, negali atsiskaityti [jei atsiskaitymo suma viršija 5 tūkst. eurų]“, – Seime kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Be to, labai abejoju, ar, padidinus sumą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, atsiras šešėlis“, – pridūrė jis.
Konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad siūlymui nepritaria nei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, nei Valstybinė mokesčių inspekcija.
