Minint moterų solidarumo dieną, politikai ir valstybinės įstaigos atkreipia dėmesį į moterų teisių problemas. Vienu didžiausių iššūkių įvardijama diskriminacija darbo rinkoje. Pasak parlamentarų, nepakankamai moterų dirba politikoje, gynybos ir saugumo srityse, per mažai jų eina vadovaujamas pareigas, stebimas ir atlyginimų atotrūkis – vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys.
Energetika – vyriškas sektorius, sako „Ignitis grupės“ valdybos narė. Organizacijoje, kurioje šiuo metu daugiau nei pusė darbuotojų vyrai, situaciją bandoma keisti. Tikslas – kad per dvejus metus aukščiausias pareigas užimtų maždaug trečdalis moterų. Dėl to, valdybos narės teigimu, lytis tampa svarbi jau atsirenkant kandidatus.
„Prašome, kad tos mažiau atstovaujamos lyties būtų bent 30 proc. Tai jei trumpajame sąraše mes turime tris kandidatus, bent viena turėtų būti moteris“, – „Ignitis grupės“ valdybos narė Živilė Skibarkienė.
Organizacija teigia eksperimentuojanti – kai kuriose atrankose nuasmenina gyvenimo aprašymus.
„Ištriname nuotrauką, ištriname net gimimo metus, kai kuriuos kitus dalykus ir galūnę jei dažnai naudoji rašydamas, kad „aš pati pasiekiau tai ir tai“, tai nutrinam galūnę, kad nebūtų aišku“, – pavyzdžių pateikia Ž. Skiubarkienė.
Agentūros „Reboot Online“ atliktas tyriimas rodo, kad šiemet Lietuva tapo geriausia šalimi Europoje dirbti moterims. Jų užimančių vadovaujamas pareigas per penkmetį Lietuvoje padaugėjo daugiausia. Vis dėlto, Birutė Sabatauskaitė sako – dar yra kur stiebtis. Įmonių ir bendrovių valdybose moterų – nepakankamai.
„Lietuvoje – 23 proc. moterų valdybos, stebėtojų tarybose ar pan. ir 67 proc. vyrų. Europos Sąjungos vidurkis jau yra 34 proc. moterų“, – pažymi Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Skirtumai taip pat pastebimi tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Gaunamos pajamos skiriasi 13 proc. Tai reiškia, vyrai uždirba maždaug 150 eurų daugiau per mėnesį.
„Didžiausi skirtumai yra dirbančių finansinėje ir draudimo veikloje, informacijos ir ryšių srityje bei žmonių sveikatos ir priežiūros srityse. Čia tie skirtumai gali siekti ir apie 600–700 eurų į rankas“, – sako „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
„Sodros“ atstovė teigia, kad moterys gauna mažesnes pajamas, nes pasirenka mažiau apmokamas profesijas, daro karjeros pertraukas dėl vaikų. Todėl, didžiausius atlyginimų skirtumus patiria nuo 30-ies iki 40-ies metų. O dėl mažesnių pajamų, pasekmes jaučia ir senatvėje.
„Vyrų ir senatvės pensija gaunama yra apie 90 eurų didesnė negu, kad moterų senatvės pensija“, – nurodo K. Zitikytė.
Konservatorė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad ir moterų atstovavimas tiek politikoje, tiek gynybos bei saugumo srityse – per mažas. Pavyzdžiui, vos šešioms savivaldybėms vadovauja merės moterys, o statutinėse tarnybose jos eina vos 4 proc. vadovaujamų pareigų.
„Teko dalyvauti ir Europos parlamente vykusioje diskusijoje, yra kalbama apie tai, kad vyksta tikrai dezinformacinė ataka prieš moteris lyderes. Ir tas vyksta tikrai koordinuotai ir organizuotai. Ir tai labai blogas signalas, nes tai padarys neigiamą įtaką mūsų visuomenei“, – sako A. Bilotaitė.
Siekiant gerinti moterų teises, socialdemokratė Orinta Leiputė siūlo atnaujinti Lygių galimybių įstatymą, įtvirtinti lyčių lygybės strateginį planavimą, peržiūrėti baudžiamojo kodekso įstatymą dėl seksualinio smurto.
„Skelbiant atlyginimus, mažai kur matom, kad moterys uždirba daugiau nei vyrai. Galbūt tik matom tai, kad jei kalbėsim apie švietimo sektorių, kad uždirba praktiškai tiek pat. Ten skirtumas labai mažas“, – sako O. Leiputė.
Lygių galimybių kontrolierė pastebi – moterų teisių progresas Lietuvoje itin trapus, o aiškių priemonių lygybei siekti kol kas nėra.
