Valstybės saugumo departamento (VSD) saugumo ataskaitoje pabrėžiama – „nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių ryšių turintys subjektai vis dažniau bando investuoti į strategiškai svarbų finansų sektorių“. Pasak VSD direktoriaus Darius Jauniškio, mastai kasmet vis labiau auga. Rusijos ir Baltarusijos tikslas – ne tik infiltruotis į verslą, bet ir rasti būdų apeiti sankcijas.
Atvejų kasmet daugėja
Per Lietuvą Baltarusijos eksportuotos trąšos iki šiol neduoda ramybės Minskui. Bendrovė „Belaruskalij“ yra pateikusi 12 mlrd. dolerių ieškinį dėl sustabdyto tranzito. O Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnai vis paragina atkurti galimybę eksportuoti trąšas, nes esą nuo to labiausiai kenčia pati Lietuva.
VSD vadovo D. Jauniškio teigimu, tai tik vienas nedaugelio pavyzdžių, kai Baltarusija ir Rusija bando daryti įtaką Lietuvai.
„Rusijai desperatiškai trūksta tam tikrų technologijų, kaip, pavyzdžiui, lustai ir taip toliau. Jų žvalgybos tarnyboms yra iškeltos užduotys ieškoti visų įmanomų kelių, kad patenkintų jų karo pramonės produkcijos eigą“, – pristatydamas VSD saugumo ataskaitą teigė D. Jauniškis.
Tai reiškia, kad yra bandymų patekti į Lietuvos strategines įmones, investuoti į verslus ir taip įgauti įtakos. VSD vertinimu, tokių atvejų kasmet vis daugėja. Tikslas – nebūtinai rasti sankcijų apėjimo kelių. Jau ir ankščiau buvo nustatyta Rusijos tarnybų, verslininkų bandymų tiesiogiai arba per kitus asmenis Lietuvoje prieiti prie strateginių veiklų. Pavyzdžiui, Ignalinos atominės jėgainės išardymo.
Pasak „AMLYZE“ finansinių nusikaltimų prevencijos vadovo Mindaugo Petrausko, Rusija ir Baltarusija visada ieško tarpininkų, per kuriuos galėtų veikti. Esą verslas turėtų ir pats jausti atsakomybę.
„Turėtų būti žiūrima ne vien tik tai kaina, bet turėtų verslas šiek tiek jau ir pats pasitikrinti savo partnerius, galimus investuotojus. Paklausti jų, o kas už tokios įmonės stovi, kas už kitokios, kas yra galutiniai naudos gavėjai, ir pasidalinti ta atsakomybe“, – nurodo M. Petrauskas.
VSD ataskaitoje rašo, kad „žvalgybos vertinimu, baltarusiškų trąšų ir kitos produkcijos eksporto per Lietuvą atnaujinimas keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Lietuvoje veikiančių įmonių sandorius su stambiomis Baltarusijos valstybinėmis įmonėmis Lukašenkos režimas, tikėtina, naudotų politiniais tikslais. Neatmestina, kad Baltarusijos verslo sandoriais Lietuvoje savo tikslams bandytų pasinaudoti ir Kremlius.“
Sankcijų apėjimas
VSD vadovas atkreipia dėmesį į sankcijų Rusijos energetikos sektoriui svarbą, nes tai vienas svarbiausių Kremliaus biudžeto pajamų šaltinių. Pavyzdžiui, naftos ir dujų eksportas per šešėlinį laivyną Baltijos jūroje gali sudaryti apie 5–6 proc. viso Rusijos BVP. D. Jauniškis akcentuoja, kad sankcijų įgyvendinimas ir užtikrinimas – itin svarbus.
Pasak geopolitikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus, kaip apeiti sankcijas – nesvarbu, kokios jos geros būtų – visada randama būdų. Tačiau Kremliaus bandymai ieškoti alternatyvių kelių rodo, kad Rusijai sunku gauti to, ko reikėtų karo pramonei.
„Tas žaidimas niekada nesibaigs, kokios tos sankcijos bebūtų. Visados atsiras tų, kurie sugebės jas apeiti. Mūsų uždavinys – arba Lietuvos valstybės, arba Vakarų ir ES – šiuo atveju yra padaryti viską, kad tas kelias būtų iš tiesų užkertamas“, – sako M. Laurinavičius.
Saugumo pareigūnai įspėja, kad ir toliau Rusija sieks pridaryti ekonominės žalos Europai. Pabrėžiama ir apie povandeninių kabelių nutraukimo naujus galimus atvejus, nepaisant NATO pastangų patruliuoti Baltijos jūroje.
