Lietuvoje gali atsirasti dar viena laisva diena. Panašu, kitos laisvos dienos sąskaita. Vyriausybė jau pritarė Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvai į švenčių sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją. Bet kartu rekomendavo atsisakyti kito laisvadienio – Vėlinių.
Pasigenda analizės
Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sako, kad darbdaviams nelabai svarbu, kuri diena bus laisvadienis, tačiau svarbu, kiek tokių laisvadienių bus iš viso.
„Viena ne darbo diena, skirtingais ekonomistų skaičiavimais, atsieina nuo 50 iki 200 milijonų. Yra skirtingi skaičiai. Nežinau, kurie teisingiausi, bet tai tikrai parodo, kad tai tikrai labai daug kainuoja ekonomikai. Ir jeigu mes dabar galvojame apie tai, kaip mums surinkti kuo daugiau mokesčių ir kad mes turėtume gynybai pakankamai lėšų, tai turbūt ne laikas ir ne vieta diskutuoti, kaip mes galėtumėme papildomai išleisti“, – teigia A. Maldutytė.
Tačiau, pasak Profesinių sąjungų konfederacijos laikinojo pirmininko Audriaus Gelžinio, aiškinamajame Vyriausybės rašte trūksta kaštų-naudos analizės, o kiek papildomas laisvadienis, nekompensuojant jo kita diena, atsieitų valstybės biudžetui, lieka neaišku. Taip pat, pasak A. Gelžinio, nereikėtų religinių, valstybinių ir kitų švenčių suniveliuoti į vieną kategoriją.
„Mūsų galva, labai nekorektiška, negražu ir neetiška lyginti šventines dienas, nacionalinę šventę su kažkokia, tarkim, religine švente arba su tarptautine švente. Tai kitokio pobūdžio šventė. Tai lyginkime obuolius su obuoliais, jeigu labai norime lyginti. [...] Ką keičiame į ką yra vienas dalykas. Antras – neturime skaičių, kaip tai iš tikrųjų atsilieptų biudžetui, iš ko bus nauda ir pan. Tai žinote, gan silpnokai atrodo“, – teigia A. Gelžinis.
A. Maldutytės teigimu, Sausio 13-oji ir dabar yra minima, o laisvadienis gali netgi sumenkinti dienos minėjimo tradicijas. Taip pat, pasak pašnekovės, turime pakankamai valstybingumo dienų, kurios yra ne darbo dienos – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją bei Liepos 6-ąją.
„Mes ir dabar labai gražiai pažymime tą dieną. Mokyklose vyksta minėjimai, renginiai. Aš ne vieną kartą klausiau, ar mes jų neprarasime? Nes dabar jaunimas yra informuojamas apie tai, kas tą dieną įvyko. Kas atsitiko tą dieną ir kodėl ta diena atmintinų dienų sąraše yra. Jeigu mes tą dieną turėsime laisvą, ar bus užtikrinta, kad tas bus išlaikyta?“ – svarsto pašnekovė.
Gali didinti kainas
Advokatų kontoros „WALLESS“ teisininkė Karolina Mickutė sako, kad darbas netrukdo minėti Sausio 13-osios – darbovietėse degamos žvakės, laužai uždegami išvakarėse, o įvairūs renginiai ir minėjimai vyksta iki pat nakties.
„Nėra tvarkos, koks laisvadienis kur turi patekti ir kada per jį reikia švęsti. Ir aš su šituo požiūriu stebiu šitą situaciją nuo pat Vėlinių tapimo ne darbo diena. Koks tikslas buvo Vėlinių dieną įteisinti? Dėl to, kad kapinėse yra spūstys. Pati sėdėjau darbo komisijoje, ten ir kalbėjo atstovai, kad žmonės nespėja. Spūstys kaimuose yra žiauriai didelės. Jie nespėja nuvažiuoti kapų aplankyti, nes, gink Dieve, tik tas dvi dienas tegalima važiuoti į kapines“, – sako K. Mickutė.
Pasak jos, dabartinė Vyriausybės iniciatyva yra vienas geriausiai parašytų nutarimų teisėkūros kokybės požiūriu.
„Kita vertus, Seimas nėra įpareigotas Vyriausybės klausytis. [...] Prieš kelerius metus vyko analogiškas projektas. Buvo siūloma Sausio 13-ąją taip pat paskelbti ne darbo diena. Irgi siekiant sudaryti sąlygas žmonėms geriau paminėti Laisvės gynėjų dieną. Vyriausybė tąsyk atsakė: atmetame šitą pasiūlymą, nes jis mums brangiai kainuoja. Brangiai kainuoja darbdaviams ir darbuotojams. Greta to būtent yra susiformavusios tradicijos švęsti darbe ir švietimo įstaigose. Bet logikos konkrečios nėra. Ir todėl mes deramės. Aš manau, kad visi turime teisę pasisakyti ir racionaliai bendrauti dėl šito klausimo“, – teigia K. Mickutė.
Šios 2021 m. kilusios iniciatyvos dėl Sausio 13-osios paskelbimo ne darbo diena kontekste buvo atlikta ir gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, kad nuomonės pasidalino beveik per pusę – 45 proc. respondentų palaikė idėją, o 45 proc. balsavo prieš.
K. Mickutė atkreipia dėmesį į tai, kad papildomas laisvadienis turi aiškią ekonominę išraišką, kuri gali išryškėti ilguoju laikotarpiu.
„Visų pirma, nesurenkami pinigai biudžete. Visų antra, darbdaviai turi mokėti dvigubus atlyginimus, ir jeigu norėtume, kad parduodamos prekės ar suteikiamos per tą dieną paslaugos atsipirktų, tada reikėtų didinti kainas. Ir čia, ilgalaikėje perspektyvoje, tai ir gali atsiliepti. Paprasčiausiai įmonė optimizuoja savo kaštus. Jeigu aš turiu išleisti daugiau pinigų, apmokant esamus darbuotojus, nes mano įmonė negali sustoti dirbti, aš turėsiu arba kurti mažiau darbo vietų ateityje, arba ilgalaikėje perspektyvoje didinti kainas“, – aiškina pašnekovė.
Kainos pokytis gal ir nebus dramatiškas, sako K. Mickutė, bet palaipsniui prekių kainos kils.
Atsiliekame nuo Europos
Naujausiais EBPO duomenimis, 2023 m. vidutiniškai per metus lietuvis dirbo 1641 valandą, tuo tarpu visų organizacijos šalių narių darbo valandų per metus vidurkis buvo 1742 valandos.
„Žinome, kad mūsų našumas 69 proc. nuo Europos Sąjungos atsilieka. Aišku, jeigu Lietuvą lyginsime tik su ES šalimis, tai atrodo, kad lietuviai labai daug dirba. Bet jeigu mes imame tokias šalis kaip JAV, Izraelis, jie dirba po 100, 200, 300 valandų daugiau per metus nei mes. Tai nereikia stebėtis, kaip bėga į priekį pažangios šalys. Netgi mūsų kaimyninė Lenkija už mus dirba 160 valandų daugiau. Tai yra praktiškai vos ne vidutiniškai vienu mėnesiu vienam žmogui daugiau. Tai tie skaičiai labai yra verčiantys pagalvoti“, – pažymi A. Maldutytė.
Europos ne darbo dienų vidurkis yra 13 šventinių dienų per metus. Lietuvoje tokių dienų turime 16, o kiekvienas siūlymas naikinti ar įtraukti naują šventinę dieną kelia daug aistrų.
„Manau, kad tie ginčai ir bus. Viena vertus, žmogiškai ganėtinai yra sunku atsisakyti tos galimybės ne savo sąskaita galbūt nepadirbti, – sako K. Mickutė. – Nepamirškime, kad teisė ir įstatymai yra vis dėlto apie pačius žmones ir pačius mus. Aš manau, kad vis daugiau darbuotojų jau nebesupranta darbo kaip lažo prie staklių. Vis dėlto darbas suteikia galimybę pačiam žmogui savirealizuotis. Tai gal reikėtų ir retorikoje dažniau naudoti mus labiau bendrinančius išsireiškimus ir nepriešinant to, kad darbas nesipyksta su minėtinomis progomis. Manau, kad viską galime suderinti.“
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
