Milijoninės investicijos iš valstybės biudžeto nevirto šiauliečių aukso puodu. Atkurta geležinkelio atšaka krovinių taip ir nesulaukė, o oro uosto pašonėje įkurdintas krovos terminalas tarnauja kaip vilkikų ir puspriekabių stovėjimo aikštelė.
2021–2024 m. geležinkelio vėžei atkurti ir krovos terminalui įrengti išleista beveik 19 milijonų eurų. Šias investicijas iniciavusio Šiaulių miesto indėlis 1,83 milijono eurų, likusi suma – iš Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijų ir Europos Sąjungos fondų perskirstytų lėšų.
Žadėtieji traukinių ešelonai taip ir nepajudėjo, sutarčių su verslu dėl žaliavų ar pagamintos produkcijos gabenimo nėra.
Šiaulių miesto politikai jau bando nusikratyti milijonus kainavusios infrastruktūros įveiklinimo našta – ėmė atakuoti Vyriausybę, kad viską perimtų valstybės įmonės „LTG Infra“ ir „LTG Cargo“.
Pardavė kaip metalo laužą
Šiaulių pašonėje esantis oro uostas sovietmečiu buvo viena didžiausių aviacijos bazių visame Baltijos regione.
Į oro uostą buvo nutiesta ir geležinkelio atšaka, bet prieš porą dešimtmečių miesto valdžia nutarė ją išardyti ir pardavė kaip metalo laužą.
Idėja atkurti geležinkelio vėžę kilo, kai greta oro uosto įsikūrė Pramonės parkas, prasidėjo Šiaulių laisvosios ekonominės zonos plėtra.
Mintį atkurti geležinkelio atšaką pristatęs meras Artūras Visockas vis minėdavo, kad šios vėžės reikia kariškiams.
Vėliau imta kalbėti, kad geležinkelis būtinas verslui – juo pagamintus langus į Klaipėdos jūrų uostą veš ir į JAV plukdys naują gamyklą pasistačiusi įmonė „Intus Windows“.
Kariškiai pinigų nedavė
Pirmąją 1,3 kilometro vėžės atkarpą nuo magistralinio geležinkelio Vilnius–Klaipėda nutiesti pavyko 2021 m. Tam 2,83 milijono eurų skyrė Susisiekimo ministerija.
Antrasis etapas nuo Pramonės parko iki krovos terminalo vyko 2022–2023 m. 2 km atkarpai nutiesti prireikė 5,33 milijono eurų.
Šįsyk didžiąją dalį pinigų – 5,1 milijono – skyrė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o trūkstamus 230 tūkstančių eurų pridėjo Šiaulių miestas.
Pinigų buvo reikalaujama ir iš Finansų, Krašto apsaugos ministerijų, bet jos šiauliečių iniciatyvai nepritarė.
Finansų ministerija atsakė, kad Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų komisija neįtraukė į finansuojamų projektų sąrašą.
Krašto apsaugos ministerija pažymėjo, kad kariškių poreikius visiškai tenkina turima atšaka į Aviacijos bazę.
Nepadėjo net viešas spaudimas: per futbolo rungtynes stadione buvo iškeltas plakatas „Norim taurės ir vėžės!“
Niekuo baigėsi ir tarybos nario Gintauto Lukošaičio pastangos: šiaulietis sostinėje prie ministerijų surengė žindimo akciją ir reikalavo skirti pinigų.
Neturi nė vienos sutarties
Vėžės atkarpa baigta tiesti, o krovos terminalas pastatytas prieš metus, bet pagal paskirtį nenaudojami. Geležinkeliu vis dar nepervežta nė vieno vagono krovinių, o terminale irgi neverda krovos darbai.
Tiesa, 23 tūkstančių kvadratinių metrų krovos terminalo dalis duoda šiokią tokią naudą: čia laikomi Pramonės parke įsikūrusios krovinių pervežimų milžinės bendrovės „Girteka“ vilkikai ir puspriekabės.
10,6 milijono eurų kainavusio krovos terminalo teritorija išnuomota metams, o už nuomą per mėnesį gaunama šiek tiek daugiau kaip 6 tūkstančiai eurų.
Pinigai patenka į savivaldybei pavaldžios įmonės Šiaulių oro uostas sąskaitą – krovos terminalas jai perduotas panaudai.
Kol kas nė viena Pramonės parke ir Šiaulių LEZ įsikūrusi įmonė neturi sudariusi sutarties dėl naudojimosi vėže ir krovos terminalu.
Anksčiau kaip potenciali klientė įvardinta bendrovė „Intus Windows“ pagamintus langus išvežioja vilkikais – ir sparčiau, ir pigiau, nes atstumas iki jūrų uosto nedidelis.
Tiki šviesia ateitimi
Šiaulių miesto savivaldybės vadovai atsakyti į klausimus dėl užbaigtų infrastruktūros projektų patikėjo tarptautinių ryšių koordinatoriui Vitaliui Lebedžiui.
Jis patvirtino, kad kroviniai nėra vežami, o sutarčių su verslo įmonėmis dėl žaliavų ar pagamintos produkcijos gabenimo nesudaryta: „Pasirašytų sutarčių kol kas nėra, nes dar nėra nustatyta nei kainodara, nei paslaugos teikimo schema.“
Pasak savivaldybės atstovo, dabar kartu su bendrove „LTG Infra“ rengiami dokumentai Lietuvos transporto saugos administracijos leidimui naudoti stacionarius geležinkelių posistemius gauti: „2021 m. Lietuvos transporto saugos administracija raštu buvo informavusi Šiaulių miesto savivaldybę, kad leidimai nėra reikalingi.“
V. Lebedis sako, kad tikima ir krovos terminalo šviesia ateitimi: „Krovinių terminalo įveiklinimo apimtys didės, kai bus pradėta naudoti ir geležinkelio infrastruktūra.“
Savivaldybei pretenzijų neturi
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 9,3 milijono eurų Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Pramonės parko teritorijų prijungimui prie geležinkelio infrastruktūros bei krovos infrastruktūros įrengimui.
Ministerijos Ryšių su visuomene skyrius pažymi, kad infrastruktūros vystymas Šiauliuose yra ilgalaikis prioritetas, nes tolimesnei sėkmingai konkurencijai dėl gamybinių projektų reikalinga išvystyta infrastruktūra: „Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos ir užsienio investuotojai, kurie kuriasi LEZ ar pramonės parkuose, tam tikrais atvejais išreiškia poreikį dėl geležinkelio vėžės, kuria būtų gabenamos jiems reikalingos žaliavos ar jų pagaminta produkcija, todėl tai nėra neįprasta infrastruktūra pramoninei teritorijai.“
Pasak atsakymą rengusių specialistų, dar anksti daryti išvadas: „Kad būtų galima įvertinti ekonominę grąžą, reikia laiko.“
Pretenzijų dėl šių projektų įgyvendinimo perspektyvos Šiaulių savivaldybei neturi ir Susisiekimo ministerija, kuri iš Ateities ekonomikos DNR plano lėšų skyrė geležinkelio atšakos pirmajam etapui 2,83 milijono eurų.
Komunikacijos skyriaus atsiųstame atsakyme nurodoma, kad Šiauliai įvykdė savo įsipareigojimus. Už skirtą finansavimą miestas pažadėjo užbaigti geležinkelio atšakos II etapo darbus, pastatyti krovos terminalą, kitų rezultatų.
Susisiekimo ministerijos specialistai nevertino investicijų grąžos – turtą valdo savivaldybė, „todėl ji ir turi vertinti bei užtikrinti grąžą“.
Turtą nori perduoti
Šiaulių vadovai jau bando atsikratyti turto, kurio vis nepavyksta įveiklinti – meras A. Visockas kreipėsi į Vyriausybę dėl infrastruktūros objektų perėmimo.
Premjerui Gintautui Paluckui skirtame rašte pažymimas siekis perleisti infrastruktūros objektus: „Šiaulių miesto savivaldybė, siekdama, kad sukurtas turtas, t. y. krovos ir geležinkelio infrastruktūra, būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis efektyvumo, racionalumo ir visuomeninės naudos principais (...), kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, prašydama inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto dėl Šiaulių miesto savivaldybei (...) nuosavybės teise priklausančių geležinkelio kelio Nr. 13 (...), geležinkelio kelio Nr. 14 (...), geležinkelio kelio Nr. 15 (...), nuotekų šalinimo tinklų (...), nuotekų šalinimo tinklų (...), perdavimo valstybės nuosavybėn.“
Rašte siūloma šią geležinkelio infrastruktūrą perduoti į bendrą šalies tinklą ir patikėti valdyti bendrovei „LTG Infra“, o krovą patikėti įmonei „LTG Cargo“.
Gąsdina kariškių kaimynystė
Šiaulių regiono plėtros tarybos kolegijai pirmininkaujantis Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad jam trūksta informacijos įvertinti šiauliečių investicijų tikslingumą: „Gal Šiauliams tikrai reikia, o dėl komercinių paslapčių mūsų nepasiekia informacija? Savivaldybės juk irgi tarpusavyje konkuruoja dėl investuotojų?“
Vis dėlto Akmenės meras mano, kad didžiausia kliūtis gali būti karinio oro uosto kaimynystė, nes verslas įprastai nenoriai renkasi tokias teritorijas.
Pasak V. Mitrofanovo, galima ieškoti specifinio verslo atstovų: išnaudoti laiką ir vilioti karo pramonės atstovus – amunicijos, ginkluotės gamintojus.
Akmenės LEZ irgi nutiesta geležinkelio atšaka, nes to reikėjo didžiausiam istorijoje investuotojui „Vakarų medienos grupei“. Tačiau akmeniškiai nuėjo kitu keliu – patys šios atšakos statyti nesiryžo.
„Manau, kad savivaldybės neturi užsiimti geležinkelio tiesimu – ne savivaldos reikalas nustatinėti tarifus, užsiimti einamuoju remontu, priežiūra. Todėl šį darbą patikėjome tiems, kurie tuo užsiima, valstybės įmonei („LTG Infra“ – red.)“, – sakė meras.
