Šiemet skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sodininkų bendrijoms nebus galima.
Paramos nebus galima skirti ir biudžetinėms įstaigoms. Pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir meno kūrėjai. Dalis sodininkų bendrijų gyventojų kritikuoja tokį sprendimą ir sako, kad bendrijos negauna jokio biudžetinio finansavimo, o gyventojų pečius slegia visi infrastruktūros išlaikymo kaštai. Už surenkamą paramą sodų bendrijos asfaltavo kelius, įrengdavo gatvių apšvietimus, statė žaidimų aikšteles, o dabar nebegalės to daryti, nes tam nebeturės pinigų.
Sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitiekūnas stebisi priimtu įstatymu ir teigia, kad tai yra neteisėta.
„Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymas, dėl kurio sodininkų bendrijos labai nustebusios. 2022 metais buvo teikiami siūlymai, teigiama, kad tai yra neteisėta, neteisinga, kokie motyvai? Sodininkų bendrijos negauna lėšų nei iš Europos Sąjungos (ES) fondų, nei iš valstybės biudžeto. Epizodiškai lėšų šiek tiek gaunama tik iš savivaldybių, jeigu jos nusiteikusios geranoriškai. Bendrijos iš savo lėšų remontuoja kelius, prižiūri bendro naudojimo žemės sklypus, kurie priklauso valstybei. Šią klaidą reikėtų taisyti. Viliamės, kad šios kadencijos Seimas į tai atsižvelgs ir sodininkų bendrijos savo teisę atgaus ir galės toliau gauti 1,2 proc. GPM“, – dėsto R. Vaitiekūnas.
Sodų bendrijos gyventojas Sergejus pritaria, kad GPM bendrijoms buvo labai reikalingas.
„Dabar labai sudėtinga. Bendrijoms GPM pinigai labai padėdavo, nes mes, ne pelno siekiančios organizacijos, absoliučiai nieko negauname iš valstybės, gyvenome iš surinkto nario mokesčio. Iš surinktų pinigų kartais prižiūrėdavome netgi valstybines žemes, kelius, kurie mums nepriklauso, bet mes turime tai daryti, nes jie yra sodų teritorijoje. Parama padėdavo, mes gerinome savo bendriją, stengėmės kuo daugiau padaryti, bandydavome kažkaip išsilaikyti. Surinkdavome apie 5 000 eurų ir papildomai gaudavome apie 1 500 eurų iš 1,2 proc. mokesčio. Tai labai dideli ir reikalingi pinigai“, – apie pasikeitusią situaciją pasakoja Sergejus.
Pasak sodininkų draugijos pirmininko R. Vaitiekūno, bendrijose daug pensinio amžiaus žmonių, kurie nedirba ir 1,2 proc. mokesčio negauna.
„Lietuvoje sodininkų mėgėjų yra apie pusė milijono. Bendrijose daug senjorų, kurie nedirba, iš jų 1,2 proc. paramos negauname. Per keliasdešimt metų sodininkai Lietuvą papuošė žydinčiais sodais, kur buvo pelkynai ir krūmynai. Jie investavo daug asmeninių lėšų ir į tai valdžiai neatsižvelgia. Tikiuosi, kad dabartinis Seimas pakoreguos praėjusio Seimo padarytą klaidą ir viskas atsistos į savo vagas. Kai pastaruoju metu valstybės biudžetas braška, visoms reikmėms išlaidos didėja, tai mes nesitikime paramos iš kitų šaltinių“, – sako R. Vaitiekūnas.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vadovė Aurelija Olendraitė siūlo nenuleisti rankų ir steigti nevyriausybines organizacijas, kad veiklą būtų galima tęsti.
„Šis pakeitimas prieš keletą metų Seime buvo priimtas nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Suprantama, kad lėšos visiems, tiek biudžetinėms, tiek nebiudžetinėms įstaigoms, yra svarbios. Žiūrint į tarptautinę praktiką, skatinama filantropija, kad žmonės galėtų paremti prasmingą veiklą vykdančias nevyriausybines organizacijas. Sodininkų bendrijos yra skirtos bendram turtui administruoti. Kalbant apie biudžetines įstaigas, tai yra galimybė įkurti nevyriausybinę organizaciją ir veiklą vykdyti toliau, galbūt lėšas naudojant ne vien infrastruktūrai atnaujinti, bet ir pilietinėms iniciatyvoms skatinti. Piliečiai įsteigia organizaciją, viešąją įstaigą, asociaciją ar labdaros paramos fondą, kuris skirtas ne vien tik turtui administruoti, bet ir pilietiškumui ir bendruomenę jungiančioms veikloms skatinti. Pagal dabar galiojančius įstatymus tai laikoma nevyriausybine organizacija. Ir tada galima pretenduoti į 1,2 proc.“, – aiškina A. Olendraitė.
Sodininkų draugijos pirmininkas R. Vaitiekūnas neigiamai vertina pasiūlymą steigti nevyriausybinę organizaciją.
„Tai daugiau nei juokinga. Kurti papildomą nevyriausybinę organizaciją sodininkų bendrijoje, kad ji gautų paramą? Atsiprašau, bet nežinau, kur mes nukeliausime. Taip kuriamas biurokratinis mechanizmas, kuris reikalauja nesuprantamų dalykų. Jei sodininkų bendrijai reikalinga parama, tai tiesiu taikymu ir darykime tai, o ne aplinkiniais keliais“, – piktinasi R. Vaitiekūnas.
Sodų bendrijos gyventojas Sergejus taip pat abejoja, ar įsteigus nevyriausybinę organizaciją kas nors pasikeis į gerąją pusę.
„Iš tikrųjų mes kuriame organizacijų, o kas iš to? Ką mes laimėsim? Vėl pasikeis įstatymai, tai išvis liksim be nieko. Nuo praėjusių metų taip viskas pasikeitė, kad sodininkų bendrijoms, norint pakeisti pirmininką arba susitvarkyti dokumentaciją, keletą mėnesių reikia teikti dokumentus, nes nuolat kas nors netinka. Kuo toliau, tuo labiau mus iš visų pusių spaudžia ir niekas nesikeičia“, – kalba Sergejus.
Parengė Indrė Gurskienė
Viso radijo įrašo galite klausytis LRT RADIOTEKOJE.
