Kartu su socialiniais tinklais į žmonių kasdienybę atėję vadinamieji influenceriai paprastai dalinasi gražaus ir laimingo gyvenimo kadrais. Tačiau į kameros objektyvą nepatenka jų santykių su pajamų šaltiniu – prekių ženklais – peripetijos. Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad paslėpta reklama Lietuvoje yra draudžiama ir ragina susimokėti mokesčius.
Įsivaizduokite situaciją: 20 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“ turinti moteris nuolat dalinasi įrašais, kaip geria vieno prekių ženklo arbatą. Ar tai reklama?
Skaitmeninio turinio kūrimo ir reklamos agentūros „Marvelous LT“ vadovė Liveta Alekna sako, kad jei už tokį elgesį yra sumokėta, reklama privalo būti pažymėta.
„Nežymėjimas nėra variantas. Tai ir etiketas, tai yra privaloma“, – LRT.lt sakė ji.
Jai pritarė ir VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
„Atkreipiame dėmesį, jog reklamuojant produktą ar paslaugą toks turinys socialiniuose tinkluose turi būti atitinkamai pažymimas (#Reklama, #Ad ar #Sponsored). Paslėpta reklama yra draudžiama“, – pabrėžė ji.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuomonės formuotojas suprantamas kaip socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ ir t. t.) veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui – reklamuojantis tam tikras prekes ar paslaugas ir už tai gaunantis pajamas.
- Reklama privalo būti pažymėta, tačiau ne visi nuomonės formuotojai Lietuvoje šio reikalavimo laikosi.
- Pasitaiko influencerių, kurie specialiai renkasi tam tikro prekės ženklo produktus, pradeda juos reklamuoti neatlygintinai ir taip tikisi bendradarbiavimą pradėti vėliau.
- „Marvelous LT“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad lietuvių pasitikėjimas nuomonės formuotojais mažėja, tačiau jų gebėjimas parduoti išlieka.
Siekia į save atkreipti dėmesį
L. Alekna pasakojo, kad yra ir tokių nuomonės formuotojų, kurie specialiai naudoja tam tikrų prekių ženklų produktus, juos žymi ir taip siekia jų dėmesio.
„To nerodo kaip produkto reklamos, bet siekia savo paskyra ir tam tikromis funkcijomis atkreipti dėmesį į save. Tai yra ypač mažesnių influencerių dalykas. Žvelgiant iš prekių ženklų pusės, gaunama labai daug užklausų, kur pradedantieji influenceriai patys siūlosi. Galimai pasitaiko ir atvejų, kai jie bando naudodami daiktą atkreipti dėmesį į save. Taip siekia bendradarbiavimo“, – aiškino pašnekovė.
Pasak agentūros „Marvelous LT“ vadovės, toks elgesys prekių ženklams gali ir pakenkti.
„Prekių ženklai turėtų žiūrėti, kur jų turinys atsigula. Jeigu pastebi pas neigiamos reputacijos asmenis savo turinį, gali teikti pretenzijas. Manau, turėtų tai daryti aktyviai“, – patarė ji.
Aptariamas nuomonės formuotojų elgesys gali būti susijęs su vadinamąja natūralia integracija.
„Tai – kai matai, kad influenceris jau naudoja tą prekę. Tarkim, jau turi kažkokį buitinės technikos prietaisą. Matai, kad jis naudoja jį virtuvėje, žymi jį. Aišku, gali būti ir taip, kad tai priėjimas iš influencerio pusės. Vis rodai norėdamas dėmesio. Kita vertus, tokios integracijos gali būti natūralesnės ir patikimesnės.
Žinoma, gali būti ir taip, kad influenceris yra „Samsung“ ambasadorius, bet kelia su „iPhone“ darytas nuotraukas. Tokios kuriozinės reklamos vis dar dažnai pasitaiko“, – sakė L. Alekna.
Efektyvumo klausimas
Pašnekovė paaiškino, kad nuomonės formuotojų reklamos efektyvumas yra tyrimų klausimas.
„Kiek reklama konvertuojasi į pardavimus – visada reikia matuoti. Tada galima pamatyti, kiek nuomonės formuotojo reklama suveikė, kaip į ją reagavo ir pan. Reikia turėti duomenis, kiek kartų pamatė, kaip dažnai, kaip ji buvo integruota, kaip pateikta.
Jei tik fone rodai, gali ir nenuskaityti, kad tai buvo reklama. Prekių ženklai turėtų atlikti tyrimus, tada galima daryti išvadas remiantis jais“, – teigė ekspertė.
L. Aleknos vertinimu, prekių ženklams dirbant su nuomonės formuotojais daugiausia naudos ilgesniu laikotarpiu turi vadinamosios ambasadorystės programos.
„Manau, jie gali padėti pardavimams įvairiose prekių kategorijose, – sakė ji. – Šią dieną ir ypač Lietuvoje mes neturime influencerių, kurie norėtų įsipareigoti rezultatui. Labai dažnai perkame tiesiog parodymus, tai iš esmės yra įvaizdis, o įvaizdines reklamas dažniau kuria didieji prekių ženklai.
Pati susiduriu su influenceriais ir netikiu vienkartiniais išėjimais. Manau, rinka yra gana maža, influencerių irgi gana mažai, o prekių ženklų labai daug. Labai lengva pamatyti, kai influenceris nėra tikras, kai prekių ženklų vaikosi vien dėl to, kad turėtų užsakymų.
Pati matau didesnę prasmę vystyti ambasadorystės programas. Ir tas ryšio, santykio palaikymas su influenceriais, įdomesnių idėjų generavimas gali nutikti bet kokioje prekių kategorijoje“, – svarstė ji.
Žaidimas su reputacija
L. Alekna pridūrė, kad jos vertinimu, reklamos nepažymėjimas neprisideda prie jos efektyvumo.
„Tai labiau susiję su tuo, kiek prekių ženklas yra artimas influenceriui. Ar jis pakankamai jį įtraukia į savo kasdienybę. Nemanau, kad reklamos kokybė arba žmonių požiūris į ją priklauso nuo to, ar influenceris žymi reklamą, ar nežymi jos.
Juk vartotojai vis labiau geba atskirti, kur yra žymėta, o kur – nežymėta reklama. Jeigu nežymėsi reklamos, bet vartotojas supras, kad tai yra reklama, iš esmės žaidi su savo sekėjų jausmais. Tai yra tavo reputacija ir tą reputaciją galima labai greitai sugriauti“, – įspėjo pašnekovė.
Praėjusiais metais agentūros „Marvelous LT“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių teigia nepasitikintys žymiais žmonėmis socialiniuose tinkluose. 2023 metais šis rodiklis buvo 3 procentiniais punktais didesnis nei 2022 m., kai siekė 55 proc.
KOG rinkodaros ir tyrimų instituto atliktas tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje daugėja manančių, jog nuomonės formuotojų įrašuose yra per daug reklamos. Pernai taip manančiųjų buvo 78 proc., o užpernai – 70 proc.
Vis dėlto, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų teigė sekantys žinomus žmones socialiniuose tinkluose. Be to, pusė jų pridūrė, jog nuomonės formuotojų rekomendacijos skatina juos išbandyti produktus, 3 iš 5 teigė naudojantys žymių žmonių reklamuojamus nuolaidos kodus.
„Galima daryti išvadą, kad nors pasitikėjimas nuomonės formuotojais iš esmės mažėja, gebėjimas parduoti išlieka“, – tyrimo rezultatus apibendrino L. Alekna.
KOG tyrimo metu buvo apklausti 603 16–64 m. amžiaus vyrai ir moterys.
Nuomonės formuotojų prievolės
VMI atstovė R. Virvilienė nurodė, kad gyventojas, kuris socialiniuose tinkluose savarankiškai tęstinį laikotarpį reklamuoja įvairius daiktus, paslaugas, kuria įvairaus pobūdžio turinį ir pan., siekdamas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, turi įregistruoti individualią veiklą.
„Neretai influencerių veikla, už kurią jie gauna pajamų, yra susijusi su reklamos paslaugų teikimu ar pajamų gavimu iš reklamos, tad jie turėtų įregistruoti savo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skirtą reklamos agentūrų veiklai (apima tokias veiklas kaip produktų reklama, reklamos kampanijų kūrimas ir įgyvendinimas, reklamos kūrimas ir dėjimas į periodinius leidinius, laikraščius, radiją, televiziją, internetą ir kitas visuomenės informavimo priemones ir pan.).
Atkreipiame dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai nuomonės formuotojai savo veiklai vykdyti įsteigia mažąją bendriją. Tokiu atveju galioja Mažųjų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka“, – sakė ji.
R. Virvilienė patarė, kad individualią veiklą patogiausia įregistruoti elektroniniu būdu prisijungus prie „Mano VMI“.
Be to, nuomonės formuotojams, kaip ir visiems kitiems pajamų gaunantiems asmenims, reikia susimokėti mokesčius.
„Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydis, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą, priklauso nuo uždirbtų apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus (išlaidas).
Pritaikius nustatytas mokesčio kredito formules, jeigu individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai apskaičiuota GPM suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų, o šioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų, pajamų mokesčio suma didėja. Kai apmokestinamosios pajamos yra 35 tūkst. eurų ir daugiau, taikomas 15 proc. GPM tarifas.
Yra du galimi išlaidų atskaitymo būdai: leidžiamiems atskaitymams priskiriamos su pajamų gavimu susijusios visos veiklai vykdyti faktiškai patirtos išlaidos. Taikant šį būda, savo išlaidas privalu pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais arba, gyventojo pasirinkimu, išlaidų suma gali būti laikoma lygi 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Tokiu atveju išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėti neprivaloma“, – dėstė R. Virvilienė.
Vykdantys individualią veiklą gyventojai taip pat turi vesti apskaitą: pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Taip pat individualią veiklą pagal pažymą vykdantis gyventojas privalo kiekvienam pirkėjui už prekes ar paslaugas išduoti sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą (jei yra PVM mokėtojas).
„Reikia nepamiršti, kad influenceriams gali atsirasti ir su PVM susijusių prievolių. Ar tokios prievolės atsiranda, priklauso nuo to, kam influenceris teikia reklamos paslaugas, kokią kitą ekonominę veiklą dar vykdo ir kokio dydžio atlygį gauna.
Jei influenceris per pastaruosius 12 mėn. gauna daugiau nei 45 tūkst. eurų atlygio už Lietuvoje vykdomą ekonominę veiklą, tai jam atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM už Lietuvoje suteiktas paslaugas ar parduotas prekes“, – sakė VMI Teisės departamento direktorė.
Galiausiai nuo individualios veiklos (tiek įsigijus verslo liudijimą, tiek įregistravus individualią veiklą pagal pažymą) pajamų „Sodrai“ reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
