Karas Ukrainoje parodė, kad Europos šalys energetikos srityje privalo būti visiškai nepriklausomos nuo Rusijos, sako Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių, Danas Jorgensenas.
Be to, jo teigimu, sekmadienį įvykusi Baltijos šalių sinchronizacija su Europa sukuria prielaidas mažesnėms elektros kainoms Europoje. Apie tai jis kalbėjo sekmadienį Vilniuje vykusioje žiniasklaidos konferencijoje apie kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą.
„Sinchronizaciją pavyko įgyvendinti 10 mėn. – beveik metais – anksčiau nei planuota. Tai pasiekti leido sunkus ir bendras darbas bei atsidavimas.
Nėra abejonių, kad energetikos politika yra ir saugumo politika. Deja, šiandien Europoje esame siaubingoje padėtyje, kai Rusija yra brutaliai užpuolusi Ukrainą. Tai turi įtakos mums visiems. Pirmiausia, tai rodo, kad privalome būti nepriklausomi. Turime būti 100 proc. nepriklausomi nuo energijos išteklių iš Rusijos ir jos energetikos sistemų“, – sakė D. Jorgensenas.
EK narys pabrėžė, kad šiandien yra ypač svarbi diena visai Europai, ne tik trims Baltijos šalims.
„1,2 mlrd. eurų, tai – didelė pinigų suma. Tačiau ji buvo skirta mums visiems svarbiam tikslui. Sinchronizacija padės visam regionui pasiekti didesnės energetikos sistemų integracijos. Dėl to bus lengviau dekarbonizuotis, tapti konkurencingesniais. Turime siekti žemesnių elektros kainų, nes tai padės ne tik mūsų pramonei, bet ir mūsų namų ūkiams“, – paaiškino D. Jorgensenas.
Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš Europos Sąjungos lėšų.
Apsaugos finansavimas
D. Jorgensenas konferencijoje dar pabrėžė, kad šiandien visuotinai suprantama, jog energetikos infrastruktūra yra ir bendro saugumo klausimas.
„Taip pat suprantame, kad jai yra iškilęs pavojus. Galiu užtikrinti, kad Komisija ieško būdų, kaip pasipriešinti šiam pavojui. Šiuo klausimu labai glaudžiai bendradarbiaujame su NATO.
Tuo metu infrastruktūros apsaugos finansavimo klausimas bus labai svarbus artėjančioje darbotvarkėje dėl kitos daugiametės finansinės programos. Kol kas sunku pasakyti, kaip tos diskusijos užsibaigs, bet galiu pasakyti, kad dar nesutikau Europos politiko, kuris nesutiktų, jog tai labai svarbu mums visiems“, – teigė jis.
Pastaraisiais metais Baltijos jūroje pagausėjo jos dugnu nutiestų kabelių pažeidimų. Nuo 2023 metų spalio fiksuota bent 11 tokių incidentų.
Konferencijoje dalyvavęs EK narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius teigė, kad artimoje ateityje Komisija pristatys tris labai svarbius su tuo susijusius dokumentus.
„Vienas jų yra mano atsakomybėje, tai – vadinamoji Europos saugumo baltoji knyga“, – priminė jis.
Tuo metu kalbėdamas apie sinchronizaciją su Europa, buvęs Lietuvos premjeras pastebėjo, kad kovo 11 d. Lietuva švęs 35-ąsias Nepriklausomybės metines.
„Per tuos metus turėjome kelis svarbius tikslus. Pirmiausia, siekėme įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Tam prireikė 14 metų.
Kitas siekis – energetinė nepriklausomybė. Tam prireikė 35 metų. Taip atsitiko dėl to, kad Sovietų Sąjunga žlugo politiškai ir teisiškai, bet elektros tinklų ir dujotiekių „imperija“ buvo likusi. Dėl to išeiti iš jos buvo kur kas sudėtingiau. Tačiau mums pavyko ir šiandien galime tuo džiaugtis“, – sakė A. Kubilius.
Baltijos šalių elektros sistemos nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos atsijungė šeštadienį 9 val. ir iki sekmadienio popietės veikė savarankiškai salos režimu.
Sekmadienį 14 val. Lietuva, Latvija ir Estija savo sistemas sėkmingai sinchronizavo su kontinentinės Europos sinchronine zona, kurioje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis konferencijoje pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis Baltijos šalyse buvo daug dezinformacijos, tačiau ji visiškai nepasitvirtino.
„Skelbta, kad reikia išjungti savo telefonus, kad bus elektros atsijungimų. Tačiau nieko panašaus neįvyko. Tai rodo, kad valdžios institucijomis galima pasitikėti – jei pasakome, kad viskas vyks pagal planą, taip ir bus“, – sakė jis.
Pastaruosius beveik 65 metus Baltijos šalių dažnio valdymas buvo priklausomas nuo Rusijos.
Sinchronizacijos projektas su Europa oficialiai vyko nuo 2007 m. Nuo tada Lietuvoje buvo nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių, pastatyti trys sinchroniniai kompensatoriai.
