Jau vasario 8–9 dienomis Baltijos valstybių elektros energijos sistemos paliks BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedą ir sinchronizuosis su Europos elektros sistema. Tačiau istorinis įvykis Lietuvos energetikai, kuri ir taip visada būdavo politiškai jautri tema, apsuptas ir Rusijos propagandos, teigia ekspertai.
Viena svarbiausių temų
Šią savaitę Estijos socialiniuose tinkluose, ypač prorusiškuose profiliuose, išplito nuotrauka su laiptinėje kabančiu skelbimu – neva jau vasarį, kai Estija atsijungs nuo BRELL, laukia elektros tiekimo pertrūkiai. Patariama iš anksto pasiruošti negendančių maisto produktų, prikaupti išorinių baterijų mobiliesiems telefonams. Esą kils sutrikimų, o, dingus elektrai, reikia išjungti prietaisus iš elektros lizdų. Šalia netgi nurodomas Estijos ekstremaliųjų situacijų interneto puslapis.
Svarbiausia, kad tiek Estijos, tiek kitų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai ramina, jog sinchronizacijos niekaip nepajusime, tačiau Estijos socialinių tinklų komentatoriai skleidžia kitokias žinutes – neva suges buitiniai prietaisai, sustos viešasis transportas. Gyventojų nerimu naudojasi ir finansiniai sukčiai, jie sako, kad dėl sinchronizacijos bus keičiami skaitliukai, prašo padiktuoti prisijungimo prie bankų duomenis.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, Rusijos žiniasklaida jau nuo 2018 metų mini Baltijos valstybių atsijungimo nuo BRELL temą, tačiau pastarąjį pusmetį ji suaktyvėjo. NKVC, apžvelgdama rusišką žiniasklaidą ir socialinius tinklus, vertina, kad tai viena svarbiausių temų, išnaudojamų Rusijos propagandai.
„Suaktyvėjimą pradėjome matyti nuo praėjusių metų vasaros, kai buvo kelios žinutės, kad atsijungimas nuo BRELL išaugins kainas, kad ir dabar kainos aukštos, nes energijos jau kurį laiką tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek Estija neperka nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos. Tos temos visą laiką cirkuliavo, bet didesnio dėmesio sulaukė per paskutinį pusmetį“, – sako V. Vitkauskas.
Rusijos žiniasklaidoje, taip pat Lietuvai ir Baltijos valstybėms skirtuose prorusiškuose naujienų kanaluose socialiniuose tinkluose rastume gąsdinimų, kad Lietuvos laukia elektros kainos didėjimas, kad jis jau prasidėjo. Taip pat sakoma, kad sutrikimų atveju Lietuvai nebegalės padėti kaimynės, paradoksalu, nes čia pat pabrėžiama, kad dabar Lietuva priklausoma nuo ES valstybių.
„Lietuvos pasitraukimas iš BRELL – rizikingas žingsnis su apčiuopiamomis pasekmėmis“, – gąsdina vienas Rusijai palankus „Telegram“ kanalas, beje, skelbiantis žinutes lietuvių kalba.
„Be elektros, be infrastruktūros, be gamybos, net atsuktuvų nebegaminama. Sugrįžimas į akmens amžių“, – skelbia kitas, aštresnę retoriką naudojantis kanalas, kurio pavadinime yra žodžiai „Pribaltikos antifašistai“, pasitelkdamas dažną Rusijos retorikos motyvą, esą Sovietų Sąjunga pavertė Baltijos šalis moderniomis valstybėmis, o po SSRS žlugimo pažanga buvo sunaikinta.
Baltijos valstybių gąsdinimas – ir oficialių institucijų retorikoje, o naujienas apie sinchronizaciją skelbia Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaida.
„Sprendimas pasitraukti iš BRELL energetikos žiedo, kurį Baltijos šalys priėmė dėl politinių interesų, nėra tinkamas nei techniniu, nei ekonominiu požiūriu – jis visų pirma atsilieps šių valstybių vartotojams“, – taip dar vasarą tvirtino Baltarusijos energetikos ministerija.
Dėl elektros kainų augimo nerimauja ir kai kurie gyventojai socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, tokia informacija plinta grupėse, kur gyventojai priešinasi išmaniesiems elektros skaitikliams. Taip pat akcentuojama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2025 m. pirmajam pusmečiui nustatė 4–5 proc. didesnius visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros tarifus – tai susiję su atsijungimu nuo BRELL.
Rusija skleidžia paniką ir chaosą
Anot V. Vitkausko, iš viso per pusmetį buvo pastebėta 10 atvejų, kai viešojoje erdvėje iš Rusijos ir Baltarusijos buvo akcentuojama BRELL tema.
„Tos temos daugiau orientuotos į du taktinius tikslus: pirma <...> skleisti baimę, paniką ir chaosą, kad įvykus sinchronizacijai neva neturėsime elektros energijos, kad įvyks tam tikri sisteminiai sutrikimai ir panašiai. iš 10 epizodų du tokie yra įvykę, jie labiau pastebimi mūsų kaimyninėse valstybėse, ne Lietuvoje. Bet buvo matyti, kad norima ir Lietuvos visuomenę paveikti“, – sako jis.
Anot jo, žinutėse taip pat buvo bandoma diskredituoti Baltijos valstybių energetinį savarankiškumą, energetikos sistemas.
„Mums svarbus klausimas – tos žinios kilmė, kur yra pagrindinis šaltinis, po kurio prasideda publikavimas į tolesnes priemones, kur gimė viena ar kita žinia“, – sakė jis.
Analitikai pastebi, kad prorusiškuose kanaluose Baltijos šalyse akcentuojami ir incidentai Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai, akcentuojama, esą Baltijos šalys nesugeba apsaugoti savo infrastruktūros, šaipomasi iš įtarimų, kad incidentai gali būti Rusijos veiksmai prieš Baltijos valstybes.
Per daug neįdomi tema?
Vis tik, pasak LRT.lt kalbinto Rusijos propagandos eksperto Mārtiņšo Hiršso, Latvijoje atsijungimas nuo bendros elektros sistemos su Rusija nėra labai populiari tema, nes tiesiog yra per daug sudėtinga, nedomina paprastų gyventojų ir sunkiau priversti juos pasipiktinti.
„Tikėtina, kad 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL elektros energijos tiekimo grandinės panašių straipsnių ir pranešimų bus ne vienas. Atrodo mažai tikėtina, kad šia tema bus vykdoma plataus masto dezinformacijos kampanija, nes tai sudėtinga techninė tema, tolima nuo Latvijos gyventojų kasdienio gyvenimo. Todėl sunku šiai temai priskirti stiprias emocijas, nesigilinant į sudėtingas technines detales.
Be to, nors neturiu jokių apklausų duomenų, labai tikėtina, kad dauguma Latvijos gyventojų net nežino apie pasitraukimą iš BRELL, o jei ir žino, vargu, ar jiems rūpi, todėl Rusijai sunku išnaudoti šią temą“, – svarstė analitikas.
Pasak M. Hiršso, per pastaruosius 6 mėnesius buvo palyginti nedaug atvejų, kai su Latvija susiję prokremliški „Telegram“ kanalai ir Rusijai palankūs vietiniai rusakalbiai leidiniai Latvijoje paminėjo BRELL, o ir tada, atkreipia dėmesį jis, šie įrašai nebuvo tarp didžiausią įsitraukimą ir peržiūrų skaičių turinčių įrašų.
„Kai jie pamini šią temą, jie pasinaudoja pasitraukimu iš BRELL, kad sustiprintų iš anksto sukurtus naratyvus, jog Latvija yra žlugusi valstybė, Latvijos valdžios institucijos yra nekompetentingos, o kainos už viską yra didelės. Tai nėra nauji naratyvai. Šios žiniasklaidos priemonės naudoja viską, kas vyksta Latvijoje, kad sustiprintų tokias nuotaikas“, – pažymi jis.
Kas keisis?
Vasario mėnesį laukiančių pasikeitimų gyventojai niekaip nepajus ir nepamatys fiziškai, o elektros kainų skirtumas gali būti nedidelis, pabrėžia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ akcentuoja, kad įtakos elektros kainoms sinchronizacija neturės, nes elektros prekyba su Rusija ir Baltarusija šiuo metu nevyksta. Elektros energijos prekyba vykdoma elektros jungtimis su Švedija („NordBalt“), Lenkija („LitPol Link“), tarpsisteminėmis linijomis su Latvija.
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis atkreipia dėmesį, kad kainos dažniausiai nustatomos elektros rinkoje, biržoje, kur didžiausią įtaką kainoms turi pasiūla ir paklausa, atsinaujinančių išteklių gamyba.
„Tai yra didžiausias faktorius, lemiantis kainą. Ir Baltijos šalyse, ir Lietuvoje sparčiai vystosi atsinaujinančių išteklių gamyba. Matome, kad sinchronizacija, atsijungimas ir prisijungimas iš esmės nepakeis kainų dinamikos. Didžiausią įtaką darys atsinaujinančių išteklių gamyba ir Baltijos šalių elektrinių prieinamumas ir gamyba“, – sakė jis.
Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys yra minėjęs, kad kaina „iš principoׅ“ neturėtų keistis, tačiau sinchronizavimas turės papildomų kaštų.
„Elektros kaina iš principo neturėtų keistis. Be abejo, atsiranda papildomų balansavimo kaštų, tačiau reikia turėti omenyje, kad nuolat statome elektros generavimo pajėgumus, atsinaujinančios energetikos pajėgumus“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Litgrid“ taip pat akcentuoja, kad sinchronizacijai buvo ruošiamasi ilgai, todėl sutrikimų neturėtų kilti, o gyventojai perjungimo nepastebės.
„Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos tinklais projektas apėmė mūsų tinklų pertvarką, buvo statomos linijos ryšiams tarp Estijos ir Latvijos, Lietuvos tinklo plėtra, statomi įrenginiai, kurie užtikrintų stabilų sistemų veikimą, – sinchroniniai kompensatoriai Baltijos šalyse. Esame užbaigę visus projektus, kurie būtini sinchroniniam prisijungimui, ir galima saugiai atsijungti pirma nuo IPS/UPS sinchroninės zonos, atlikti izoliuoto darbo bandymą ir sinchroniniu režimu susijungti su kontinentinės Europos tinklais“, – sakė D. Matelionis.
Komentuodamas skelbiamus nuogąstavimus, kad Baltijos jūroje vykę incidentai gali būti kritiniai arba pakelti kainas, jis sutiko, kad jungčių neprieinamumas daro įtaką elektros kainoms, tačiau, pasak jo, tai ne vienintelė priežastis.
„Galime matyti, kad didžiausią įtaką greta daro <...> atsinaujinančių išteklių gamyba. Kai turime vėjuotą periodą, kuris vyrauja ir pastarosiomis savaitėmis, kainos yra nusistovėjusios. Tačiau dėl jungties praradimo, akivaizdu, turi veikti kitos elektrinės. Atitinkamai turime kainą elektros biržoje, kuri svyruoja kiekvieną dieną“, – sakė „Litgrid“ atstovas.
Lietuvos elektros tinklas veikia sinchroniškai su Rusijos valdoma IPS / UPS sistema, kuri apima Rusijos ir daugelio anksčiau Sovietų Sąjungos okupuotų šalių elektros tinklus.
BRELL sutartis buvo pasirašyta 2001 m., joje numatyta, kad valstybių elektros perdavimo sistemų operatorės vykdo lygiagretų energetikos sistemų darbą, o elektros sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje.
Lietuva neimportuoja elektros iš Rusijos nuo 2022 m. gegužės, o iš Baltarusijos nuo 2020 m. lapkričio, kai pradėjo veikti Astravo AE. Tačiau esamomis tarpsisteminėmis elektros linijomis perduodami fiziniai srautai. Šie srautai bus nutraukti vasario 8 d., o linijos su Rusija ir Baltarusija – išmontuotos.
