Mainų ekonomika – tai atsiskaitymo forma, kai paslauga ar produktas duodamas kitam asmeniui mainais į kažką. Nesvarbu, ar tai būtų skiriamas laikas, pasakojimas ar darbo nuveikimas. Toks atsiskaitymo principas kilo dar pernykštėse bendruomenėse, kai nebuvo pinigų, bet asmuo gaudavo tai, ko jam reikia. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusio žurnalisto Mindaugo Aušros teigimu, mainų ekonomika šiuo metu atsigauna ir kiekvienas mūsų esame mainų ekonomikos dalyvis, net jei to nesuvokiame.
Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi daiktais, nekilnojamojo turto skelbimuose gyventojai maino būstus – tai yra šiuolaikinė mainų ekonomika. Kuriasi startuoliai, kurie savo platformose siūlo keistis daiktais, nes net ir nauji pirkiniai po kurio laiko atsibosta.
Tačiau nemažai verslų, sukūrusių mainų platformas, jau bankrutavo, nes toks verslo modelis yra rizikingas. Kai kurie verslai, norėdami apsisaugoti nuo žlugimo, įvedė savotišką valiutą – žetonus. Už sistemoje priregistruotą daiktą vartotojas gauna nustatytą skaičių žetonų, už kuriuos gali įsigyti platformoje kito vartotojo siūlomą objektą. Tačiau, žurnalisto M. Aušros teigimu, ir žetonų sistema neturėtų ilgai išsilaikyti, nes pasaulyje populiarėja elektroniniai pinigai.
Ekonomikų teigimu, mes visi dalyvaujame mainų ekonomikoje, tik to nesuprantame. Tokios bendrovės kaip „Google“, „Facebook“ siūlo savo paslaugas, kuriomis nemokamai naudojamės. Tačiau jos renka apie mus duomenis, kuriuos parduoda komerciniais tikslais kitoms bendrovėms – o tai yra mainai, tvirtina M. Aušra.
Kaip įdomiausius mainų ekonomikos pavyzdžius istorijoje LRT žurnalistas išskyrė du atvejus, kai 2005–2006 m. kanadietis tinklaraštininkas Kyle`as MacDonaldas įkeitė vieną raudoną sąvaržėlę, už kurią po 14 mainų gavo nuosavą dviejų aukštų namą Arizonos valstijoje ir atvejį, kai 1990 m. „Pepsi“ savo gamintą sirupą Sovietų Sąjungai išmainė į prekybinius laivus ir degtinę.
Išsamiau apie mainų ekonomiką – pokalbyje.
