Susidomėjimas bitkoinų ir kitų kriptovaliutų „kasimu“ išauga, kai keityklose auga šio turto kaina. Tačiau, kaip pastebi srities žinovas, „Lithuanian Blockchain Association“ (LBA) valdybos narys Dainius Bartusevičius, kartu padidėja ir tam skirtos įrangos kaina, todėl planuoti tokią veiklą reikėtų nuosmukio laikais.
„Sunku paskaičiuoti taip iš akies, bet be 100 tūkst. eurų nelabai ir verta prasidėti“, – apie pradinės investicijos dydį LRT.lt sakė jis.
Pasak D. Bartusevičiaus, Lietuvoje taip pat yra žmonių, kurie šia veikla užsiima, galima sakyti, profesionaliai.
„Bet nelabai kas nori pasakoti ir apie tai kalbėti, nes bijo „blogų žmonių“. Viena bendrovė šalia Alytaus turi angarą, bet nelabai nori rodyti, kaip jie veikia. Kiek žinau, naudoja saulės energiją ir labai rimtai tuo užsiima“, – pasakojo jis.
Nuskambėję nekaip
Lietuvoje dar 2019 m. buvo nuskambėjusi istorija apie kriptovaliutų kasimo projektą „Miner One“, kuris savo investuotojams žadėjo lengvą būdą užsidirbti.
Pagrindinis projekto vadovas Pranas Slušnys vaizdo įrašuose rodė įsigytus konteinerius ir juose montuojamą kriptovaliutų kasimo įrangą. Vėliau buvo žadama šiuos konteinerius vežti į Charkivą Ukrainoje, esą ten yra geresnės elektros kainos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 2019 m. kovą patvirtino, kad atlieka ikiteisminį tyrimą dėl projekto „Miner One“ pagal požymius nusikaltimo, nustatyto Baudžiamajame kodekse, dėl didelės vertės sukčiavimo. Vienam asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės sukčiavimo.
Tačiau nuo tada praėjus beveik 6 metams, FNTT ikiteisminis tyrimas vis dar nebaigtas.
„Ikiteisminis tyrimas šiuo metu vis dar tęsiamas, priimtų procesinių sprendimų nėra“, – teigė tarnybos atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo aptarinėjamas kitas konteineriuose sumontuotos kriptovaliutos kasimo įrangos atvejis. Kaip skelbė portalas „15min“, tuo Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE) per statytinius užsiimti galėjo „Foxpay“ byloje suimtas Vilhelmas Germanas.
KTE atstovai vėliau teigė, kad bendrovei „Exawatt“ buvo išnuomoję patalpas, bet elektros energijos išskirtinėmis sąlygomis ji negaudavo. Atlikti šios situacijos analizę yra pažadėjusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas LRT.lt sakė, kad, jo žiniomis, jie neturi narių, kurie Lietuvoje užsiimtų kriptovaliutų kasimu.
„Mūsų nariai daugiausia užsienio kapitalo tarptautinės mokėjimų kompanijos ir tarptautinės kriptoturto biržos“, – paaiškino jis.
Kasti legalu
D. Bartusevičius pažymėjo, kad Lietuvoje kasti bitkoinus yra legalu.
„Kinija, Egiptas, Marokas, Alžyras, Nepalas, Bangladešas ir dar, berods, viena kita buvusi sovietų respublika yra uždraudusios, bet iš esmės, jei moki, legaliai naudojiesi energijos šaltiniais, tai niekas ir negali uždrausti. Rusija taiko apribojimus, versdama mokėti brangiau, jei užsiimi tokia veikla. Lietuvoje neteko nieko panašaus girdėti. Yra žmonių, kurie šildosi namus tokiu būdu, nes kasimas išskiria nemažai energijos. Beje, viena suomių bendrovė taip apšildo 80 tūkst. namų“, – pasakojo jis.
Pasak LBA atstovo, norint imtis bitkoinų kasimo, pirmiausia, reikia įsivertinti, ar turėsite pigios, o galbūt netgi nemokamos elektros energijos.
„Šiuo metu apie 54 proc. visų kasėjų naudoja atsinaujinančią energiją. Dar didelė dalis Rusijoje ir Kinijoje galimai naudojasi valstybiniais ištekliais ir išnaudoja tokią sistemą.
Tada reikia įvertinti, kuriam laikui norima įsitraukti į tokią veiklą. Planas būtinas. Paprastai įrangos kaina gana greitai krenta, nes visi ieško, kaip efektyvinti veiklą. Aišku, reikia jungtis į tam tikrus „baseinus“, kur daugiau kasėjų jungia savo pajėgumus į bendrus, kad veiktų efektyviau.
Uždirba patys greičiausi ir efektyviausi, o sena įranga ir maži pajėgumai dažniausiu atveju bus nuostolingi. Lapkričio duomenimis, iškasti vieną bitkoiną kainavo apie 83 tūkst. dolerių. Tai kol kas apsimoka, bet visi juk tikisi tolesnio augimo“, – pastebėjo jis.
Egzistuoja netgi specialios platformos, kuriose galima pasitikrinti, kokia įranga kiek kainuoja ir kokį pelną generuoja. 2025 m. pradžioje, kalbant apibendrintai, tarp labiausiai apsimokančių kasti buvo bitkoinai, „Monero“, „Litecoin“, „Zcash“, „Dogecoin“, „Dash“, „Grin“, „Ravencoin“, „Vertcoin“ ir „Ehereum Classic“ kriptovaliutos.
Kaip pastebėjo D. Bartusevičius, nors atrodo, kad egzistuoja labai daug kasamų kriptovaliutų, taip nėra. „Kur kas daugiau „Proof of Stake“ (PoS) konsensuso mechanizmu pagrįstų blokų grandinių“, – pridūrė jis.
Kitaip nei „Proof of Work“ (PoW), PoS neturi konkurencinio elemento. PoW yra originalus konsensuso mechanizmas, pristatytas dar 2008 m. Baltojoje „Bitcoin“ knygoje.
„Jo metu kasėjai sprendžia sudėtingas matematines užduotis, kad patvirtintų sandorius ir įtrauktų juos į blokų grandinę. Pirmasis užduotį išsprendęs kasėjas įgyja teisę sukurti naują bloką ir yra apdovanotas naujai nukaldintos kriptovaliutos ir sandorio mokesčiais“, – aiškinama „Coinsdrom“ tinklalapyje.
Ten pat priduriama, kad PoS tikrintojai pasirenkami, jog sukurtų naujus blokus ir patvirtintų operacijas pagal monetų, kurias jie turi ir nori „pastatyti“ kaip užstatą, skaičių.
Kada apsimoka
D. Bartusevičius pasakojo, kad tokios institucinės kasimu užsiimančios bendrovės kaip „Riot“, „Marathon Digital“ ar „Hut 8 Mining Corp“ bitkoinų nepardavinėja, o dar ir perka, išleisdamos konvertuojamas obligacijas.
„Pardavinėja tie, kuriems reikia pinigų einamosioms sąskaitoms padengti. 2023 m. daug kasėjų atsisakė šios veiklos, nes tiesiog bitkoinų kaina buvo gerokai mažesnė už kasimo savikainą. Tokiu būdu rinka atsikrato neefektyvių dalyvių. Šiuo metu, tikėtina, tokių taip pat padaugėjo“, – pastebėjo jis.
Gruodžio pradžioje bitkoino kaina buvo perkopusi istorinę 100 tūkst. JAV dolerių ribą.
Pasak D. Bartusevičiaus, kriptovaliutas kasti labiausiai apsimoka ten, kur yra daug saulės.
„Vėjo dar nėra taip išpopuliarėję, nes brangiau, bet ten, kur saulės energija yra pigiai išgaunama, daug saulėtų dienų, ten ir kuriasi kasimo bendrovės. Taip pat kai kurios naftos išgavimo bendrovės jau įsisavino tokią technologiją, kuri į orą paleidžiamas dujas degina ir verčia elektra, kuri naudojama bitkoinams kasti.
Kitose šalyse bitkoinai naudojami tinklų tiekiamos energijos išlyginimui. Panašu, kad Lietuvai to gali prireikti artimiausiu metu. Iš esmės visa iššvaistoma energija gali būti paversta bitkoinais. Pasikeitimų gali būti daug, nes, kaip jau minėjau, visi ieško efektyvinimo būdų“, – dėstė jis.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, paprastai pigiau ir naudingiau yra tiesiog nusipirkti kriptovaliutų ir nesukti sau galvos.
„Kasa tie, kurie turi pigios energijos arba kažkaip įdarbina sistemą. Marius Pereščius yra minėjęs, kad Norvegijoje naktį jiems primokėdavo, jog jie kasa kriptovaliutas, nes tuo metu būdavo energijos perteklius. Tai iš esmės uždirba tik išmanūs veikėjai. Kitiems paprasčiau ir mažiau rizikinga būti nuošalyje, nei paprastuoju būdu bandyti konkuruoti“, – patarė jis.
Vis dėlto, D. Bartusevičius neatmetė, kad ši veikla gali būti ir savotiškas hobis.
„Naudoji kažkokį perteklių energijos (tada galima ir visiškai mėgėjiškai), bet pusiau profesionaliai be paminėtos 100 tūkst. eurų sumos naudos nelabai bus. Aišku, mano žodžius kiti kasėjai gal ir paneigtų, bet jei kalba eitų apie bent du vidutinius atlyginimus per mėnesį, nes visiškai vienam užsiimti gali būti sunku, tada galvoti reiktų mažiausiai apie 100 tūkst. eurų. Dalis į kasimo įrangą, dalis į saulės baterijas“, – svarstė jis.
Ekspertas pridūrė, jog tuo susidomėjusiems reikėtų sekti, kokią įrangą kas planuoja išleisti, nes norint būti pelningam, reikia nuolat domėtis.
Tuo metu investavimą kolektyviai jis palygino su bulvių auginimu pas kaimyną.
„Kai jis jas prižiūri, o tu jam moki. Gerai, jei viskas gerai, bet praradus bitkoinus, jų susigrąžinti neįmanoma. Kas valdo raktus – tas šeimininkas. Jei grupė bendraminčių tuo užsiima, tada galima viską sutvarkyti taip, kad sprendimo vienas žmogus negalėtų priimti. Pavyzdžiui, yra „multisig“ (angl. kelių parašų) sprendimai.
Rizikos, aišku, slypi ir sukčiavimo platformose, kai žmonės išsiperka kasimo pajėgumus ir jiems kapsi bitkoinai į piniginę. Tokia veikla prieš keletą metų buvo populiari, bet apaugo sukčių platformomis. Šiuo metu netenka pastebėti tokių reklamų. Pirmiausia, reiktų išsiaiškinti visas smulkmenas, kaip veikia bitkoinų blokų grandinė. Tą padarius atsiveria naujas finansinis pasaulis“, – LRT.lt sakė D. Bartusevičius.
