Nuo sausio įsigaliojus praėjusios Vyriausybės priimtam draudimui eksportuoti kelis tūkstančius dvejopos paskirties prekių į trečiąsias šalis, naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pranešė, jog ribojimus bus siekiama švelninti.
Ministras pabrėžė, kad buvusios Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis nacionalinę dedamąją dėl sankcijų, toliau galios, tačiau dėl tam tikrų priemonių, kurios buvo, L. Savicko žodžiais, koreguotos skubotai, nebuvo išdiskutuota su verslu.
„Iš verslo partnerių neteko išgirsti, kad su nors viena prie stalo buvusia asociacija kas nors būtų derinta“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras.
L. Savicko matymu, ribojimai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams, bet ir neturi pažeisti sankcijų.
„Tikimės, kad kartu su Vyriausybe sprendimą galėsime pakoreguoti, rasti sprendimą, kuris būtų ir efektyvus sankcijų prasme“, – pažymėjo ministras.
„Jokio kvestionavimo dėl sankcijų nėra – jos turi tęstis“, – pridūrė jis.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat akcentavo sankcijų svarbą ir pabrėžė, kad nutarimas atšauktas nebus, tačiau bus koreguojamas.
„Antžeminiam transportui kaip viskas buvo, taip ir išlieka. Tai liečia tik tam tikrų prekių grupių praplėtimą oro transportu ir tam tikrų šalių uždraudimą.
Tikriausiai Taivanas, Singapūras ar tas pats Izraelis nėra priešiškos šalys. Dabar kaip tik yra skatinama prekyba su jais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Janulevičius.
Buvusios valdžios sprendimus Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pavadino klaida.
„Principas lieka tas pats: lietuviškas verslas sąžiningai prekiauja, jokiomis priemonėmis nepadeda Rusijai, visaip kaip atsiriboja ir yra atsijungęs nuo Rusijos tiesiogiai ar netiesiogiai. Tikriausiai bendromis pastangomis tai pavyks išlaikyti“, – komentavo A. Romanovskis.
V. Janulevičius antrino, jog vien tik draudimai situacijos neišspręs. Apibendrindamas jis pabrėžė, kad būtina išlaikyti sankcijas, tačiau kartu reikia siekti, kad gynybai skirtų lėšų suma pasiektų biudžetą.
„Reikia dėmesingiau žiūrėti, kur vyksta mūsų prekės. <...> Esmė, kad sankcijos išlieka, jos tęsiamos, jos nuo sausio 1 d. stiprinamos ES mastu“, – antrino V. Janulevičius.
Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Simonas Černiauskas atkreipė dėmesį, kad aukštos pridėtinės vertės sprendimai šiuo atveju sudaro itin didelę dalį.
„Mes nekalbame apie sankcijų ribojimus, norime juos išlaikyti, bet tai reikia daryti protingai. Kritinis dalykas yra nebūti pirmūnais ES ir nebūti visiškai iškrentantiems iš konteksto, nes tai tiesiogiai daro įtaką mūsų konkurencingumui ir investicijoms“, – sakė jis.
Išplėtė ribojimus
LRT.lt primena, kad kadenciją baigęs ministrų kabinetas praplėtė prekių, kurių komponentai gali būti naudojami Rusijos karo reikmėms, sąrašą.
Į jį buvo įtrauktos centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai ir jų dalys.
Bene didžiausias pokytis – kad prekes uždrausta gabenti oru visame pasaulyje, išskyrus Europos Sąjungą ir kelias šalis partneres.
Vis dėlto naujojo ekonomikos ir inovacijų ministro manymu, eksportas turi būti ribojamas tik tokiu atveju, jei konkretus verslas apeina sankcijas.
L. Savickas skaičiuoja, kad dėl dvejopos paskirties prekių eksporto ribojimo įmonės per metus negautų per 250 mln. eurų pajamų.
„Akivaizdu, kad tai yra didelė įtaka mūsų ekonomikai. Didžioji dalis šių prekių, žiūrint pagal šalis, daugiausia pasiekia būtent Ukrainą.
Akivaizdu, kad mūsų verslai šiame segmente veikia atsakingai“, – tvirtino L. Savickas.
Praėjusios Vyriausybės sprendimą apriboti eksportą lėktuvais ketvirtadienį sukritikavo ir aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas Arvydas Paukštys.
Jis kėlė klausimus, kodėl tas pačias prekes žeme ar laivais siųsti galima ir kodėl iš Lenkijos ar kitų Europos šalių eksportas lėktuvais galimas be apribojimų.
„Visos „Teltonikos“ prekės nebebus priimamos į lėktuvus ir nebegalės būti siunčiamos į mūsų biurus Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Kas nors gali paaiškinti sprendimų logiką?“ – savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje klausė A. Paukštys.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė, kad per dešimt 2024 m. mėnesių prekių, esančių minėto nutarimo priede, eksportas iš Lietuvos visomis transporto priemonėmis siekė 720 mln. eurų. Tik lietuviškos kilmės tokių prekių eksportas siekė 477 mln. eurų.
„Iš 477 mln. eurų lietuviškos kilmės tų prekių eksporto 203 mln. eurų buvo į ES šalis, 124 mln. į partneres ir 71 mln. eurų į Ukrainą. Vadinasi, lieka apie 79 mln. eurų lietuviškos kilmės prekių eksporto į likusias trečiąsias šalis. Tiesa, draudimas eksportuoti galioja tik oro transportu“, – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, iš trečiųjų šalių pagrindinės rinkos yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Meksika, Pietų Afrika, Indija, Brazilija, Singapūras.
„Pagrindinės prekės: balso, vaizdo ar kitų duomenų priėmimo, keitimo ir perdavimo arba atkūrimo aparatūra (įvairūs modemai) ir radionavigaciniai imtuvai. Ir nesunku atsekti, kad „Teltonika“ yra vienas didesnių tokių prekių gamintojų ir eksportuotojų ir jiems nepelnytai skauda“, – akcentavo T. Povilauskas.
Sprendimą papildyti sąrašą kadenciją baigusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tąkart aiškino šalies tarnybų duomenimis, kad dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.
