Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad per Kalėdas pažeistas povandeninis elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos, taip pat galimi kitų Baltijos jūroje esančių jungčių pažeidimai, nekelia grėsmės vasarį numatytai Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais.
„Apie dešimt metų atgal buvo įvairūs scenarijai, taip pat ir sinchronizacijos su Šiaurės šalimis, tokiu atveju būtų buvusi grėsmė. Šiuo atveju, kadangi sinchronizacija yra per Lenkiją, tai techninės grėsmės tokios nėra“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, jūrinių jungčių pažeidimai sinchronizacijai galėtų kelti „netiesioginę įtaką“, kadangi kiltų iššūkių rezerviniams pajėgumams.
Ž. Vaičiūnas teigė, kad šiuo metu yra stebėsena ir patruliavimas prie Lietuvą ir Švediją jungiančio elektros kabelio „NordBalt“, taip pat analizuojami kiti planai – tarp jų ir pasirengimas jungčių atstatymui, jei to prireiktų.
„EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos buvo pažeista gruodžio 25 dieną. Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė gedimo versija – sabotažas, nes tą dieną buvo nutraukti dar trys kabeliai jūroje.
Šis incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.
Lapkričio 17 dienos rytą buvo pažeistas ir povandeninis kabelis „Arelion“, nutiestas tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos.
Neatmeta, kad gali būti keičiamos antrojo jūros vėjo parko projekto sąlygos
Energetikos ministras neatmeta, kad gali būti keičiamos antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projekto, kurio aukcionas buvo paskelbtas pernai lapkritį, sąlygos.
„Ieškome sprendimų, kurie galėtų užtikrinti šio projekto tęstinumą, bet galbūt su tam tikromis pakoreguotomis projekto sąlygomis“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Dėl esamo aukciono, tiek, kiek įmanoma koreguoti sąlygas, be abejo, mes tai įvertinsime“, – kalbėjo ministras.
Ž. Vaičiūnas pakartojo, kad tokie projektai negali būti įgyvendinami „kaina, kuri būtų našta vartotojams“.
Anot ministro, šiuo metu vykstančio aukciono sąlygos, kurias rengė praėjusios kadencijos Vyriausybė, atrodo „švelniai tariant, keistokai“.
„Kai mes turime galimybę vienam potencialiam investuotojui dalyvauti ir laimėti konkursą. Antra, turime labai aiškiai užbrėžtas kainos grindis ir lubas. (...) Bet šiek tiek stebina tokios sąlygos, kaip minimali kaina su vieno tiekėjo dalyvavimo sąlyga“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę
Ž. Vaičiūnas sako, kad Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.
Ministras nedetalizavo, kokioje vietoje ir pagal kokią technologiją galėtų būti vystomas projektas.
„Idealaus sutarimo atveju, jeigu mes pasiektume tokį sutarimą su Latvija ir Estija, tai galėtų būti nauja elektrinė. Su regioniniais projektais mes turime nemažai iššūkių kalbant su regioniniais partneriais. Bet jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tai, aišku, tokia lanksti generacija paprastai yra dujinė generacija, bet kol kas mes dar esame šio klausimo inicijavimo fazėje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Kol kas dėl technologijos, vietos aspektų negalėčiau detalizuoti, nes mes pirmiausia turime išgirsti Latvijos ir Estijos nuomonę“, – kalbėjo ministras.
Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
„Modernios ir manevringos elektrinės reikalingos pirmiausia dėl tiekimo saugumo. Jos ne visą laiką gali būti pagrindinis elektros generacijos šaltinis, bet tokiais atvejais, kai mes turime kabelių nutraukimą jūroje, tokios elektrinės galėtų būti pakankamai stiprus saugumo garantas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
„Dėl to ir siūlysime šį variantą daugiau regiono mastu, nes kartu su Latvijoje ir Estijoje mes esame bendroje elektros energijos rinkoje, dėl to būtų racionalu tokius sprendimus priimti regiono lygmeniu“, – pridūrė ministras.
Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, jos ginčijosi, iš kur turėtų būti tiesiamas jūrinis elektros kabelis į Švediją, be to, šalys ilgai nesutarė dėl bendros dujų rinkos, o bendras europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ buvo nuolat lydimas nesutarimų.
Gyventojų elektrinės be kiniškos įrangos galėtų būti skatinamos labiau
Energetikos ministras taip pat sako, kad saulės elektrines be kiniškos programinės įrangos įsirengiantys gyventojai galėtų būti skatinami papildomai.
„Tie gyventojai, kurie diegia saulės elektrines, jie galbūt galėtų būti skatinami papildomai tokiu atveju, jeigu jie diegia saulės elektrines su ne kiniška programine įranga“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Ieškome sprendimų, kad mes neperkeltume naštos vartotojams. Tai turės būti žengiamas ir antrasis žingsnis. Šiandien negaliu pasakyti, į kokius konkrečius sprendimus mes išeisime, bet šią problemą taip pat reikia spręsti“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Galbūt vienas iš tokių variantų, bet dar turime turėti aiškų planą, kuris tikrai nekeltų papildomos naštos mūsų gyventojams“, – sakė ministras, paklaustas, ar gyventojams galėtų būti kompensuojamas programinės įrangos keitimas iš kiniškos į kitų gamintojų.
Anot Ž. Vaičiūno, kiniška programinė įranga saulės ir vėjo elektrinėse bei baterijose „yra viena iš Lietuvos pažeidžiamumo sričių“.
