Pastaraisiais metais vis daugiau individualia veikla Lietuvoje besiverčiančių užsieniečių vengia atsiskaityti su valstybe. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, dauguma nevykdančiųjų mokestinių pareigų yra pavežėjai ir kurjeriai. Šias paslaugas teikiančių „Bolt“ ir „Wolt“ platformų atstovai tvirtina, kad savo partneriams mokesčių klausimais padeda, tačiau galiausiai tai yra pačių atvykėlių atsakomybė.
VMI taip pat pastebi, kad iš Lietuvos išvykusiems užsieniečiams nieko padaryti negali.
„Šiems mokesčių mokėtojams nėra galimybės taikyti administracinės atsakomybės poveikio priemonių, taikomų Lietuvos mokesčių mokėtojams, nevykdantiems prievolės deklaruoti ar sumokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM), dėl skirtingo reikalavimų deklaruoti ar mokėti užtikrinimo“, – rašoma inspekcijos rašte Seimo nariui Laurynui Šedvydžiui.
Gali būti plintantis reiškinys
L. Šedvydis šia tema susidomėjo plačiai nuskambėjus diskusijai dėl Vietnamo piliečių, valdžiusių restoraną Šiauliuose, išsiuntimo iš šalies.
„VMI atstovai pateikė iš tiesų nerimą keliančius duomenis, kad reikšmingai daugėjo mokestinių prievolių nevykdančių trečiųjų šalių piliečių, dirbančių pagal individualią veiklą“, – LRT.lt sakė jis.
VMI duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo 15,8 tūkst. individualią veiklą įregistravusių užsieniečių. Iš jų 12,4 tūkst. pateikė pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau 2,2 tūkst. nevykdė mokestinių prievolių. Dar 3,3 tūkst. užsieniečių nepateikė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų, nors tokią pareigą turėjo.
2024 m. duomenų VMI kol kas neturi, tačiau ankstesnių metų duomenys rodo, kad tiek individualią veiklą vykdančių, tiek pajamų mokesčio nemokančių užsieniečių skaičius Lietuvoje didėja.
VMI LRT.lt taip pat pateikė informacijos apie populiariausias pajamų mokesčio vengiančių užsieniečių profesijas. Inspekcijos duomenimis, jie užsiima keleiviniu sausumos transportu, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla, statybos baigimu ir apdaila, taksi bei kirpyklų ir grožio salonų veikla.
Mokėti PVM dažniausiai vengia užsiimantys keleiviniu sausumos transportu, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla, taksi ir specializuota statybos veikla.
L. Šedvydis prisiminė, kad dar pavasarį Seime vykusiose diskusijose dėl pavežėjų iš trečiųjų šalių reguliavimo jie buvo gavę indikacijų iš vietos pavežėjų. Esą trečiųjų šalių pavežėjai galimai ne tik pažeidžia jiems suteiktų leidimų dirbti sąlygas, pavyzdžiui, neturėdami Europos Sąjungoje pripažinto vairuotojo pažymėjimo ar vykdydami veiklą naudodamiesi kitų asmenų profiliais, bet ir tuo, kad dalis jų gali vengti mokesčių.
„Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar tai plintantis reiškinys ir ar įsigaliojančiomis įstatymo nuostatomis iki galo pavyks užkardyti tokias praktikas“, – svarstė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys.
Informaciją teikia VMI
„Wolt“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Piret Pert LRT.lt sakė, kad nuo pat veiklos Lietuvoje pradžios, t. y. jau 7 metus, „Wolt“ kas mėnesį VMI teikia informaciją apie visų kurjerių, restoranų ir kitų prekybininkų, veikiančių per jų platformą, pajamas.
„Taigi VMI turi naujausią informaciją apie 100 proc. pajamų, gautų per „Wolt“ platformą. Esame padarę viską, kad atitinkamos Lietuvos institucijos turėtų tikslų vaizdą apie visas pajamas, uždirbtas per mūsų platformą.
Mokesčių surinkimą reglamentuoja valstybė per savo įstatymus. Kurjeriai-partneriai nėra „Wolt“ darbuotojai, o savarankiškai veikiantys verslo partneriai, kurie patys yra atsakingi už savo mokestines prievoles. Lietuvos teisės aktai nesuteikia „Wolt“ nei teisių, nei galimybių tikrinti, ar kurjeriai-partneriai yra atsiskaitę su VMI“, – pažymėjo ji.
„Wolt“ atstovė dar pažymėjo, kad prieš pradėdami veiklą platformoje kurjeriai-partneriai supažindinami su asmeninėmis mokestinėmis prievolėmis, kad jie nuo pat pradžių žinotų savo atsakomybes.
„Wolt“ taip pat suteikia visiems kurjeriams-partneriams nemokamą prieigą prie „Deepfin“ – profesionalios paslaugos, specialiai sukurtos individualiems mokesčių mokėtojams. Naudodamiesi šiuo įrankiu, kurjeriai gali lengviau orientuotis Lietuvos mokesčių sistemoje, jiems teikiama pagalba dėl mokestinių prievolių ir deklaracijų pateikimo. Tokiu būdu siekiame padėti kurjeriams-partneriams suprasti savo finansines atsakomybes, sumažinti nesusipratimų galimybę ir skatinti atsakingą praktiką“, – sakė ji, be to, pridūrė, kad didžioji dalis „Wolt“ kurjerių-partnerių Lietuvoje yra Lietuvos piliečiai.
Primena reguliariai
„Bolt“ pavėžėjimo paslaugų operacijų vadovas Laimonas Jakštys komentavo, kad šiuo metu užsienio šalių piliečiai sudaro apie 20 proc. pavėžėjimo veikla per platformą „Bolt“ užsiimančių vairuotojų, maždaug pusė jų – ukrainiečiai.
„Be to, pavėžėjimo veikla norintys užsiimti asmenys nuo kitų metų privalo turėti ES, Europos ekonominės erdvės, NATO valstybėje, Ukrainoje ar Šveicarijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Prognozuojame, kad dėl šio Transporto kodekso pakeitimo pavežėjų, kurie yra ne minėtų šalių piliečiai, dalis platformoje kitais metais sieks kelis procentus. Tiesa, šis pokytis neliečia ukrainiečių pavežėjų“, – sakė jis.
L. Jakščio teigimu, absoliuti dauguma užsienio piliečių (per 99 proc.), užsiimančių pavėžėjimo veikla per platformą „Bolt“, neprivalo registruotis PVM mokėtojais, nes jų bendra paslaugų vertė per metus neviršija 45 tūkst. eurų.
„Tiesa, kadangi pagrindinė „Bolt“ būstinė yra Estijoje, platforma „Bolt“ besinaudojantys pavežėjai turi sumokėti 21 proc. atvirkštinio PVM nuo „Bolt“ taikomo komisinio mokesčio sumos“, – paaiškino jis.
„Bolt“ atstovas nurodė, jog vairuotojai pavėžėjimo veikla užsiima individualios veiklos pagrindu, tad mokestinėmis prievolėmis turi pasirūpinti patys.
„Kad tai jiems daryti būtų kuo paprasčiau, reguliariai elektroniniais laiškais ir kitomis komunikacijos priemonėmis primename pavežėjams apie mokesčių deklaravimo terminus ir kitas svarbias detales. Be to, kelerius pastaruosius metus „Bolt“ deklaruoja platformą naudojusių vairuotojų pajamas VMI, taip vairuotojams palengvindamas deklaravimo procesą.
Svarbu pabrėžti, kad, jeigu vairuotojas įsiskolina valstybei (t. y. nemoka mokesčių), jis netenka Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) išduodamo leidimo teikti pavėžėjimo paslaugas. Sužinoję, kad leidimas negalioja, sustabdome vairuotojo prieigą prie „Bolt“ platformos. Pavėžėjimo veikla galima užsiimti tik turint galiojantį LTSA leidimą, o vienas reikalavimų jam gauti yra tas, kad vairuotojas negali būti skolingas Lietuvos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI“, – paaiškino jis.
Lietuviai irgi nemoka
Lietuvoje veikiančios Kurjerių asociacijos atstovas Linas Mazgeika pirmiausia pastebėjo, kad mokesčių vengia ne tik užsieniečiai, bet ir lietuviai.
„O dėl tokio užsieniečių elgesio yra visokių nuomonių. Yra priešiškumas, nes sako, kad užsieniečiai, migrantai iš trečiųjų šalių vengia mokėti mokesčius. Aišku, tai susiję ir su kontrolės problemomis. Kaip galima vykdyti kontrolę, jei tie žmonės gali laisvai išvykti iš Lietuvos nesusimokėję mokesčių?
Kita nuomonė – kad yra daug Lietuvos piliečių, vykdančių individualią veiklą ir dirbančių šitą darbą, bet vengiančių mokesčių. Yra visokių būdų apeiti mokestinę prievolę, yra visokių bankų, kur nemato VMI, „Sodra“ ir pan. Yra būdų“, – sakė jis.
Pašnekovas teigė pasigendantis didesnės platformų kontrolės.
„Aišku, nesu mokesčių ekspertas ir yra labai daug su teisiniais dalykais susijusių niuansų, bet tikėčiausi daugiau platformų atsakomybės už šitą kontrolę. Jos galėtų daugiau prisidėti. Matau daugybę problemų, susijusių su darbo santykiais, ne tik su mokestiniais dalykais. Platformos yra linkusios kratytis atsakomybės bet kokiu atveju. Jos sako, kad kurjeriai yra ne darbuotojai, o partneriai, vykdo individualią veiklą. Sako: „Mes deklaruojame viską, yra matoma VMI sistemoje, kiek kam yra išmokėta.“ Atsakomybė numetama grynai darbuotojams.
Kitas dalykas yra informuotumo klausimas, kiek įdedama pastangų, kad šitie trečiųjų šalių piliečiai žinotų viską apie Lietuvos mokesčių sistemą, kaip jie turi mokėti mokesčius. Jei būtų daugiau informacijos apie tai užsienio kalbomis, jei būtų daugiau transliuojama ta informacija, kokios nors atmintinės ir pan., būtų galima bent iš dalies išvengti problemos“, – svarstė L. Mazgeika.
Jis sutiko, kad iš Lietuvos išvykstančių nesusimokėjusių užsieniečių problemą išspręsti nėra lengva.
„Daugiau kontrolės, bet kaip ji turėtų atrodyti? Ar turėtume neleisti išvykti iš šalies nesusimokėjus mokesčių, ar kaip? Galbūt kas mėnesį galėtų mokėti. Gal turėtų būti įpareigoti mokėti ne už kalendorinius metus, bet dažniau“, – komentavo Kurjerių asociacijos atstovas.
Galiausiai L. Mazgeika pastebėjo, kad ši tema šiek tiek iškreipia lietuvių ir užsieniečių konkurencines sąlygas.
„Yra vietinių priešiškumo trečiųjų šalių piliečiams. Matau šią problemą, nes priešiškumas nėra gerai. Pastebiu, kad platformos suinteresuotos tą priešiškumą didinti. Kadangi darbo sąlygos nepavydėtinos, daug imigrantų dirba šitą darbą, vietiniai juos kaltina, kad jie numuša tarifus ir pan. Nors platformos turi visas galimybes manipuliuoti tarifais, juos kontroliuoti, kontroliuoti darbo užmokestį“, – sakė jis.
Lapkritį Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai iš šalies buvo deportuotos dvi restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusias vietnamietės. Jos buvo gavusios leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau jau kurį laiką nevykdė vieno jo reikalavimų – nesamdė vietinių darbuotojų.
Vietnamiečių bendrovės „Laferta“ nepriemoka valstybei gruodžio pabaigoje siekė per 18 tūkst. eurų, o skola „Sodrai“ – daugiau nei 600 eurų.
