Verslas

2019.01.31 11:27

Šešėlinė prekyba nemažėja: vien Šalčininkuose kas antras cigarečių pakelis yra kontrabandinis

LRT RADIJAS, LRT.lt2019.01.31 11:27

Naujausias tyrimas rodo, kad praėjusiais metais kontrabandinių cigarečių dalis Lietuvoje sudarė beveik 20 proc. Šešėlinės prekybos mastai šalyje nemažėja, o tam, ekspertų teigimu, įtakos gali turėti didinami akcizų mokesčiai, taip pat spragos švietimo ir socialinės apsaugos sistemose. 

„Kas penktas išmetamas [cigarečių] pakelis į šiukšlių dėžę yra nelietuviškas, nelegalus. Be to, kadangi tiriamos tik viešos šiukšlių dėžės, galim matyti dar truputį didesnį procentą, jeigu žvilgtelėtume į tai, ko atsikrato lietuviai savo namų šiukšlių dėžėse, nes žmonės galbūt yra linkę slėpti [nelegalias prekes] ir išmeta ten, kur jau niekas nemato. 

Yra nemaži skirtumai tarp šalies savivaldybių, pavyzdžiui, Šalčininkuose kas antras [cigarečių] pakelis yra nelegalus, tai turbūt labai rimtas signalas vietos valdžiai“, – LRT RADIJUI sakė įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatytas nelegalios prekybos priežasčių ir masto Lietuvoje bei Vidurio ir Rytų Europos šalyse tyrimas.

Šalčininkuose daugiau nei trečdalis BVP – šešėlyje

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su statistiškai panašios vidinės savivaldybės vidurkiu.

„Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc. arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto“, – sakė „Civitta“ partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas.

Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė.

„Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje didėjančios savivaldybių investicijos į viešąją tvarką ir saugumą, sveikatos apsaugą bei ekonomikos gerinimą daro teigiamą įtaką šešėlinės ekonomikos mažėjimui“, – sakė K. Jovaišas.

Pasak jo, šešėlinės ekonomikos mažėjimas įmanomas ne kovojant su pasekmėmis, o sprendžiant reiškinio priežastis: didinant pasitenkinimą švietimo sistemos kokybe, socialinių išmokų paskyrimo proceso skaidrumą ir vietinės komunikacijos efektyvumą dėl valstybinių objektų kūrimo.

K. Jovaišas, BNS nuotr.

Lietuva – nelegalios prekybos vartai į Vakarus

„Kaip įrodo naujausi „tuščių pakelių“ tyrimo duomenys, Lietuva yra ne tik tranzito grandis nelegalioje tabako gaminių prekybos grandinėje. Dalis piliečių tokį tranzitą bei vietinę šešėlinę prekybą dangsto ir toleruoja, taip keršydami valstybei“, – sakė K. Kupšys.

Pasak K. Kupšio, šešėlio problemas sprendžia ne beatodairiškas akcizų didinimas, o kompleksinis darbas gerinant socialinių paslaugų kokybę.

„Galėtume atsižvelgti į Estijos pavyzdį. Šios šalies vyriausybė nusprendė daugiau nebekelti akcizų, kadangi suskaičiavo, kad dėl perdėto akcizų didinimo šalies biudžetas per pusantrų metų jau prarado 340 mln. eurų“, – sakė K. Kupšys.