Darbo ieškančiųjų dilema – kaip sukurti gerą gyvenimo aprašymą, plačiau vadinamą CV? Ar reikia dėti savo nuotrauką ir, jei taip, tuomet kokią? Ar verta suminėti savo visų darbų patirtis? Geriau rašyti trumpą ar ilgą CV? Į šiuos klausimus LRT RADIJO laidoje „DUK“ atsako „CV market“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva ir „CVbankas.lt“ atstovė Jurgita Pavilionytė–Chmieliauskienė.
Gyvenimo aprašymą įvertina per kelias sekundes
Anot „CVbankas.lt“ atstovės, ieškant tradicinio darbo, gyvenimo aprašyme išskirtiniam maketui, įdomesnei nuotraukai ar net netikėtam šriftui – ne vieta. Kaip teigia ji, darbdavys gyvenimo aprašymą įvertina vos per kelias sekundes, todėl informacija apie kandidato žinias ir patirtį turi būti pateikta glaustai ir aiškiai.
„Vis dėl to mes atsižvelgiame į dauguma ir kadangi tos paieškos yra be galo aktyvios ir paprastai konkursas į darbo vietą yra labai didžiulis, o darbo ieškančiųjų yra daug, tai tas šablonas darbdaviui tik padeda greitai identifikuoti, surasti tinkamą informaciją. Kai kurie turbūt naudoja tas kandidatų sekimo sistemas toje atrankoje. Išsiskirti gal ir gera mintis, bet čia reikėtų atsargiai su tuo žaisti.
Labai dažnai, bandant išsiskirti iš visos minios, yra pamirštami pagrindiniai dalykai – užsižaidžiama prie dizaino dalykų, būna be galo daug beletristikos, kuri darbdaviui nėra reikalinga. Jam reikia čia ir dabar aktualios informacijos labai glaustai ir aiškiai. Darbdavys gyvenimo aprašymą įsivertina per 6–10 sekundžių. Reikia pasistengti, kad darbo ieškantysis įtilptų į tas kelias sekundes ir būtų pastebėtas, o jo CV būtų analizuojamas toliau“, – pasakoja ji.
Vieno recepto, kaip parašyti gerą gyvenimo aprašymą – nėra. Pasak I. Grigorjevos, gyvenimo aprašymo pobūdis priklauso nuo to, kiek darboviečių esate turėję, kokio darbo ieškote ir ar ketinate keisti profesinę krypti. Pirmą kartą ieškantiems darbo „CVmarket“ pardavimų vadovė pataria surašyti stipriausias asmenines savybes.
„Jei tai yra pirmas darbas, tai svarbu save daugiau pristatyti. Tuomet mes kviečiame pristatyti savo asmenines savybes. Vienas iš dažniausių klausimų Karjeros dienose, kai ateina jauni kandidatai – kaip save pristatyti, kai neturi darbo patirties? Kviečiu atkreipti dėmesį į savo stipriąsias savybes – kas sekėsi mokykloje, gal studijuojant dalyvavo studentų atstovybėje ir pasižymėjo kažkokiomis savybėmis“, – dėsto I. Grigorjeva.
Svarbi nuotraukos kokybė ir aplinka
Paklausta apie CV apimtį, pašnekovė pabrėžia – kuo trumpiau, tuo geriau. Nors buvusias darbovietes surašyti svarbu, tačiau projektinę patirtį ir kitas žinias geriau aptarti pokalbio su darbdaviu metu.
„Svarbiausios yra išvardintos darbovietės ir funkcijos jose. Kiekvienas kandidatas per savo gyvenimo patirtį sukaupia didžiulę patirtį, žinias, projektus. Aš tikiu, kad galima tai papasakoti, bet tai turi likti susitikimo pokalbiui. Gyvenimo aprašymas turi būti maksimaliai koncentruotas – vienas, o daugiausiai 2 puslapiai“ , – tikina I. Grigorjeva.
Pasak J. Pavilionytės–Chmieliauskienės, dėti savo fotografiją į gyvenimo aprašymą yra nebūtina. Visgi, nusprendus nuotrauką panaudoti, „CVbankas.lt“ atstovė pataria atsižvelgti į fotografijos kokybę, joje dėvimą aprangą.
„Reikėtų atsižvelgti į nuotraukos kokybę, kad ji būtų ryški, aiški, kad nebūtų daryta prieš dešimtmetį ar iš kokio baliaus. Tobula būtų, jei nuotrauka būtų iš oficialios srities, kad būtų oficiali apranga. Rekomenduojama, kad vaizdas matytųsi nuo žmogaus krūtinės iki galvos. Besišypsantys žmonės yra mieliau priimami, tai nereikėtų bijoti ir šypsenos, tik nereikia perdėti“, – dėsto specialistė.
Pašnekovė tikina, kad dažnas darbų keitimas gali tapti priežastimi, dėl kurios darbdavys galimai nepakvies į darbo pokalbį.
„Jeigu dirbate po mėnesį ar du ir dažnai keičiate darbus, tai gali būti signalas, kad galbūt nesate labai patikimas darbuotojas. Dažnas darbų keitimas gali būti viena priežasčių, dėl ko gali nepakviesti į darbo pokalbį“, – aiškina J. Pavilionytė–Chmieliauskienė.
Pagražinta tiesa apie kalbas
Kartais, rengiant savo gyvenimo aprašymą, norisi pagražinti tiesą ir įrašyti vieną kitą kalbą, kurios gerai nemokate. Kaip pastebi I. Grigorjeva, pagražinti dalykai arba švelnus melas anksčiau ar vėliau išlįs.
„Anksčiau ar vėliau paaiškėja jūsų žinios, ne tik su kalbomis, bet ir su specialisto įgūdžiais. (...) Pirmiausia reikėtų perskaityti darbo skelbimą, kas yra reikalaujama. Jeigu skelbime yra nurodyta, kad yra reikalinga anglų kalba, naudojama tiek raštu, tiek žodžiu, tai reikėtų įsivertinti, kiek tos kalbų žinios atitinka tą ieškomą darbo vietą. Ne visuomet yra reikalingas sertifikatas – svarbiausia yra praktinės žinios“, – pasakoja „CVmarket“ pardavimų vadovė.
J. Pavilionytė–Chmieliauskienė sako pastebinti, kad vis rečiau būsimiems darbdaviams reikia nešti diplomus, o patirtis būna vis dažniau aukščiau nei išsilavinimas.
„Paskutiniu metu tendencija rodo, kad tokių reikalavimų mažėja, jeigu iš tiesų diplomo nereikia. Anksčiau buvo standartas įrašyti, kad būtinas aukštasis išsilavinimas, perdėti kalbų įgūdžiai. Jeigu kalbų ir diplomo nereikia, tai darbdavys to darbo pasiūlyme ir nemini“, – aiškina ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „DUK“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
