Krovininio orlaivio katastrofos tyrimas bus ilgas procesas, tačiau iš turimų duomenų jau dėliojamos galimos įvykio eigos versijos. Aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sakė, kad klaida galėjo būti padaryta ir dėl piloto nuovargio.
„Suskirstykime tą visą situaciją į keletą dalių. Tai yra antžeminė įranga, lėktuvas su visom savo sistemom ir lėktuvą valdantys pilotai. Iš šių trijų grandžių reikia surasti tašką, kuriame prasidėjo įvykių grandinė, kuri baigėsi gana sudėtinga situacija“, – sako K. Zagreckas.
Generalinis policijos komisaras vakar žiniasklaidai teigė, kad orlaivis ne krito, o leidosi ir nėra jokių vizualiai matomų išorinių orlaivio pažeidimų ar duomenų, kad orlaivio viduje kažkas būtų atsitikę. Tą patvirtino ir įgulos narys.
Pasak K. Zagrecko, išorinis poveikis nebūtinai turi būti matomas, tačiau neturint įrodymų, kad tai buvo išorinis poveikis, tokių išvadų daryti nereikėtų, tačiau įgulos nariai nebūtinai galėjo žinoti, kas vyksta pilotų kabinoje.
„Tas įgulos narys yra ne pilotas, o krovinio operatorius, tad jis negali nieko pasakyti apie tai, kas vyko pilotų kabinoje. Joje buvo tik du pilotai. Krovinių vežimas yra specifinis darbas. Tai yra konteinerių pilnas lėktuvas, jokių žmonių jame nėra. Yra tik įėjimas į lėktuvą ir piloto kabina. Niekas neateis ir nepasiūlys kavos, nepaklaus, kaip jūs jaučiatės. Tai irgi yra papildomas krūvis pilotams, nes visa komanda yra tik du žmonės. Jie vienas kitą turi prižiūrėti, kontroliuoti, nors pilotai kontroliuoja ir lėktuvų sistemų darbą“, – aiškina K. Zagreckas.
Pirmasis viešai pasklidęs įrašas buvo ryšio tarp skrydžių valdymo tarnybos ir piloto garso įrašas.
„Man sukėlė šiek tiek smalsumo, kodėl pilotai klausė keletą kartų, kokia šiandien veikianti aktuali artėjimo schema. Vilniuje skrydžių valdymo tarnyba ir radarai yra sutvarkyti. Kaip ir visame pasaulyje, nuo progreso neatsiliekame. Bet tas paklausimas kelia klausimą, kodėl jie nepasiruošė anksčiau, kodėl nepaklausė informacijos, o gal toje informacijoje tai nebuvo nurodyta“, – svarsto pašnekovas.
Skrydžių valdymo tarnyba patikslino artėjimo schemą ir pilotai toliau tęsė skrydį.
„Nėra aiškiai suprantama, ar jie perėjo į kitą dažnį, ar jie nesumaišė dažnio. Bet tai nėra esminis dalykas. Jie pataikė į nutūpimo tiesiąją, leidosi taip, kaip turėjo. Skelbiamas maršrutas atitinka rutininį maršrutą. Pilotai tam dažniausiai taiko maksimaliai automatines sistemas, kad nepersitemptų. Vienintelis dalykas yra teisingai kompiuteryje suvesti parametrus“, – teigia K. Zagreckas.
Pasak pašnekovo, automatinė sistema neturėtų pavesti, o jie tikrai pataikė į leidimosi tiesiąją, tačiau leidimosi metu užfiksuotas greitis buvo šiek tiek didokas.
„Mes negalime pasakyti, kodėl jis didokas, kas vyko kabinoje būtent paskutines 10–20 sekundžių ir kodėl lėktuvas pradėjo leistis žemiau nustatytos trajektorijos, žemiau nustatyto kampo į leidimosi taką ir kodėl pilotai nieko nepranešė“, – sako ekspertas.
Pasak K. Zagrecko, nuovargis ar stresas taip pat galėjo būti veikiantis faktorius: „Mano mintys sukosi, kad gal pilotai buvo tiek pavargę, kad organizmas neatlaikė dėmesio, galbūt suveikė stresas.“
Lėktuvui atsidūrus žemiau leidimosi kampo, pradeda veikti įspėjimo sistemos.
„Kuo žemiau leidžiamasi, tuo garsesnis yra sistemos pranešimo signalas. Jo tikrai negalima neišgirsti. Be to, artėjant prie žemės, įsijungia dar viena įspėjimo sistema. Kuo arčiau žemė, tuo ji garsiau praneša, kad yra pavojus“, – aiškina pašnekovas.
Prieš atsitrenkiant į žemę, lėktuvo priekį buvo bandoma pakelti į viršų. Tuomet lėktuvas jau prarado greitį.
„Galbūt varikliai sustojo, galbūt varikliai nereagavo į pilotų komandą, o galbūt pilotai paprasčiausiai dėl nuovargio tą dalyką padaryti pavėlavo“, – sako K. Zagreckas.
Kur automatizuotame procese buvo padaryta klaidų, paaiškės, radus juodąsias dėžes.
„Autopilotas neatsako už jūsų veiksmus. Komandas duodate jūs. Tad nuolatinis klausimas – ar tinkamai duotos komandos autopilotui? Ar teisingai jis buvo valdomas?“ – svarsto pašnekovas.
„Tam du pilotai ir yra, – sako K. Zagreckas. – Kad kas nors pamatytų, kad kitas pilotas stebėtų procesą iš šalies. Žmogui būdinga klysti.“
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
