Lapkričio 18 d. Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Energetinis saugumas Vidurio ir Rytų Europoje 2024 m. Žaliojo konservatizmo vaidmuo kuriant konkurencingesnę ES“ susirinkę politikai, analitikai ir mokslininkai iš įvairių šalių pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi ieškoti balanso tarp žaliosios transformacijos ir konkurencingumo, o šalys mūsų regione turi bendradarbiauti ne tik užtikrindamos energetinį saugumą, bet ir investuodamos į reikalingą infrastruktūrą, kuri sujungtų šalis „Tai susiję su mūsų saugumu“, – sako specialioji pasiuntinė Trijų jūrų iniciatyvai Beata Daszyńska-Muzyczka.
Apie energetinį regiono saugumą konferencijoje kalbėjęs buvęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pabrėžė esąs įsitikinęs, kad „pramonei reikia stabilaus, mažai teršalų išmetančio energijos šaltinio, tokią energiją galėtų tiekti tik atominės elektrinės“.
Anot jo, Europai šiandien reikia naujo Messmerio plano, kuris leido Prancūzijai per 25-erius metus pastatyti 56 branduolinius reaktorius. 1973 m. naftos krizės įkarštyje Prancūzijos ministras pirmininkas Pierre'as Messmeris pristatė šimto branduolinių reaktorių, kurie bus pastatyti iki 2000 m., viziją, siekdamas panaikinti Prancūzijos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Prancūzijai taip ir nepavyko pasiekti 100 reaktorių skaičiaus, tačiau baigti statyti 56 blokai suteikė šaliai taip reikalingą energetinį saugumą ir suverenumą daugeliui ateinančių dešimtmečių.
Elektrinių transporto priemonių skatinimo fondo prezidentas, Žaliosios ekonomikos instituto prezidentas, buvęs Lenkijos aplinkos ministras Marcinas Korolecas sakė, kad reikia permąstyti, kas šiandien apskritai yra energetinis saugumas.
„Prieš kelerius metus energetinis saugumas reiškė tiekimo įvairovę, tad energetinio saugumo sąvoka buvo tapti nepriklausomiems arba bent jau mažiau priklausomiems nuo rusiško energijos išteklių importo. Šiandien su atsinaujinančių energijos šaltinių pažanga ir taip pat išmoktomis pamokomis po Rusijos invazijos į Ukrainą energetinis saugumas pereina nuo dujų prie klausimo apie atsinaujinančius išteklius ir koncepciją, kaip sukurti ar rasti sistemą, kurioje iš esmės turėtume tiekimo saugumą“, – sakė jis pokalbyje su LRT.lt.
Pasak jo, šis klausimas yra keliamas ne tik Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ar kitose mūsų regiono šalyse, bet ir visame pasaulyje – JAV, Brazilijoje ir kitur.
„Nes siekiant transformuoti energetikos sistemas ir diegiant naujas technologijas, tokias kaip atsinaujinantys ištekliai, jų plėtra turi daugybę kelių, tačiau pradžioje turime įvertinti ir pripažinti, kad šis klimato neutralumo pokytis yra rimtas klausimas. Tik tada galėsime ieškoti tinkamų sprendimų, kurie, jei tai reikalinga, galbūt bus sudėtingi, tačiau bus būtini dėl mūsų suvereniteto ir konkurencingumo“, – įsitikinęs M. Korolecas.
Su LRT.lt kalbėjusi ambasadorė, specialioji pasiuntinė Trijų jūrų iniciatyvai B. Daszyńska-Muzyczka ragina spartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau, anot jos, tą reikia daryti protingai ir išmintingai.
„Jei norime pereiti prie žaliosios energijos, turime galvoti apie savo ekonomikos konkurencingumą. Jei tiesiog uždarysime visas anglies kasyklas (kalbama apie Lenkijos anglies kasyklas – LRT.lt) ir pereisime tik prie vėjo bei saulės energijos, galime prarasti savo ekonominį konkurencingumą. Kita vertus, turime būti pasirengę pasirinkti tinkamą energijos šaltinių derinį, kurį taikysime mūsų regione. Todėl labai rekomenduoju drąsiau investuoti į atomines elektrines ir branduolinę energiją. Šis energijos derinys bus mūsų ateities dalis ir padės pasiekti nulinę anglies dioksido emisiją“, – įsitikinusi ji.
Kinija suinteresuota energetikos investicijomis mūsų regione
Anot Grace Theodoulou, politikos ekspertės, dirbančios Kinijos observatorijoje, Geostrategijos taryboje, Kinija akivaizdžiai siekia stiprinti savo įtaką ir interesus Vidurio bei Rytų Europoje ir tą daro taip pat per investicijas į energetikos projektus. Ji kaip pavyzdį pateikia Vengriją, kurioje kinai investavo į elektrinių automobilių gamyklą.
„Jie pristato tai Vengrijai taip, tarsi Viktoras Orbanas gautų kažką mainais, bet taip nėra – Kinija nesidalija savo intelektine nuosavybe ar technologijomis. Tačiau jie pateikia pažadus, kad taip bus, ir jiems ypač lengva tai daryti autoritarinėse šalyse. Autoritariniai lyderiai, tokie kaip Viktoras Orbanas ir jo sąjungininkai, žino, kad jie patys gaus pinigų, tačiau tai nepaveiks visos šalies ekonomikos. (…) Taigi jie sąmoningai taikosi į šalis, kurios nėra demokratinės“, – paaiškino G. Theodoulou.
Tačiau ji įsitikinusi, kad Vakarams reikia Kinijos perėjimui prie švarios energijos, mes negalime kinų visiškai izoliuoti nuo šio proceso, nes jie yra didžiausi švarios energijos gamintojai.
„Šiuo atveju aš ne visai sutinku su Trumpo tarifais, nes jie beveik atrodo kaip baudžiamosios priemonės – tarsi jis jais už kažką baudžia, o Kinija tikrai kirs atgal. Mes nesame tokioje pozicijoje, kad galėtume leisti jiems tai padaryti, nes patys neturime pajėgumų. Taigi, Kinija yra būtina perėjimui prie švarios energijos. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, akivaizdu, kad čia yra daug įtampos. Jie puikiai supranta savo galios mastą ir gali, kai tik nori, „užsukti čiaupą“ (arba apriboti energijos tiekimą)“, – mano analitikė.
Regionas turėtų bendradarbiauti ne tik energetikos srityje
B. Daszyńska-Muzyczka taip pat pabrėžė regioninio bendradarbiavimo svarbą ne tik energetikos, bet ir transporto, skaitmeninėse srityse. Trijų jūrų iniciatyvai, kuri skatina regioninį bendradarbiavimą, šiuo metu priklauso 12 Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.
„Trijų jūrų iniciatyva yra labai svarbi iniciatyva, kuri rodo, kad šis ekonominis regionas reikalauja daug infrastruktūros, pavyzdžiui, tarp Lenkijos ir Lietuvos. Nors mūsų siena nėra labai ilga, ji yra itin svarbi. Tai nėra susiję tik su jungtimis, kurios leistų lengviau keliauti vieniems pas kitus atostogauti. Tai susiję su klausimu, kaip galime sustiprinti savo saugumą šiame regione, nes mes esame rytinis NATO flangas. Infrastruktūra, kurios mums reikia šiam regionui, apima geležinkelius, energetikos tinklus, dujotiekius, ir visa tai tiesiogiai susiję su mūsų saugumu“, – sako ji.
B. Daszyńska-Muzyczka sako, kad visam regionui, tik šiems trims sektoriams, reikės daugiau nei 650 milijardų eurų.
„Tai yra milžiniški pinigai, kuriuos turime investuoti į infrastruktūrą, kad ji bent prilygtų kokybei, kuri jau egzistuoja vakarinėje ES dalyje. Tačiau šiuo metu turime daugybę infrastruktūros spragų. Atsižvelgiant į tai, kiek laiko trunka kelionės, pavyzdžiui, nuo Geitersbergo iki Barselonos, o kiek nuo Talino iki Konstancos, – atstumas tas pats, apie 2500 km. Tačiau mūsų regione kelionė geležinkeliu užtrunka beveik tris paras, o vakaruose – tik pusantros. Taip yra todėl, kad neturime suderintų techninių, teisinių ir žmogiškųjų resursų aspektų. Viskas skiriasi“, – sako ji.
Ji pabrėžė, kad mūsų regiono teritorija sudaro trečdalį Europos Sąjungos, o populiacija – 120 milijonų žmonių. Tad galime save lyginti, pavyzdžiui, su Japonija ir, kalbėdami vienu balsu, siekti savo regiono tikslų.
Kita labai svarbi sritis, kur mūsų regionas turėtų bendradarbiauti, – skaitmeninė infrastruktūra. Anot B. Daszyńskos-Muzyczkos, regione turime investuoti į skaitmeninius tinklus, 5G ryšį, duomenų centrus, kurie padėtų apsaugoti mūsų duomenis. Todėl tarp mūsų šalių, ypač vyriausybių lygmeniu, anot jos, turėtų vykti platesnės diskusijos apie skaitmeninės infrastruktūros ateitį ir duomenų apsaugą.
„Šiandien karas daugiausia vyksta duomenų srityje“, – įsitikinusi ji.
Konferencijos Varšuvoje metu Žaliosios ekonomikos institutas ir „Cambridge Econometrics“, bendradarbiaudami su „Fundacja Polska z Natury“, pateikė pasiūlymą įsteigti Europos konkurencingumo fondą, kuris padėtų Europai pasivyti pasaulines ekonomines galias, ir pavadinti jį Europos konkurencingumo fondu.
2022 m. JAV priėmė Infliacijos mažinimo įstatymą, pagal kurį buvo pasiūlytas bendras žaliosios pramonės projektų finansavimas. Įskaitant tiesiogines subsidijas ir mokesčių lengvatas, pagal planą buvo skirta 500 mlrd. JAV dolerių. Kinija remiasi panašiomis priemonėmis, bet netgi dar didesniu mastu. Šis požiūris jau pavertė ją daugelio švarių technologijų projektų lydere. Europa, anot fondo idėjos autorių, neturi išradinėti dviračio iš naujo, ES lėšos turi būti taip pat nukreiptos į žaliąją pramonę.
