Taivano užsienio reikalų ministro vizito rezultatai – dar vienas memorandumas tarp verslų. Šįkart ketinama kurti bendras dronų technologijas. Taivanas taip pat turėtų prisidėti prie išminavimo koalicijos Ukrainoje. Tiesa, Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojai sako, kad Taivanas, nors ir turėdamas technologijų, neturi patirties kurti mūšio lauke veikiančių bepiločių. Su šalies politikais trečiadienį ir ketvirtadienį susitikęs taivaniečių užsienio reikalų ministras su žiniasklaida bendrauti atsisakė.
Tikėjosi pardavinėti dronus
Tylus Taivano užsienio reikalų ministro vizitas Lietuvoje. Jokių komentarų, daugybė susitikimų – nuolat kartoja Taivaniečių atstovybės Lietuvoje personalas. O delegacija randa laiko apžiūrėti Sausio 13-osios memorialą.
Susitikimų paraštėse ir kur kas daugiau, tačiau, kaip teigiama, svarbiausia – dronų konferencija. Ministras su svita patyliukais pasirodo Pirklių klube ir iškart užsidaro atskirame kambaryje. O kiek vėliau pasako diplomatinėmis frazėmis kupiną kalbą ir pasirašomas dar vienas memorandumas. Šįkart Taivano verslas nori kurti bendras bepiločių technologijas su Lietuvos gamintojais. Panašių memorandumų per pastaruosius kelerius metus pasirašyta labai daug.
Taivano užsienio reikalų ministras nuoseklus – jokių komentarų žiniasklaidai. Po ilgų įtikinėjimų – Taivano parlamento atstovo, užsienio ir gynybos komiteto pirmininko komentaras.
„Taivane dronų industrija klesti. Į Lietuvą – mūsų geriausią partnerę Europoje – atvežėme 40-ies didžiųjų gamybos įmonių atstovų. Norime sukurti bendradarbiavimo platformą ir paskatinti Taivano kompanijas investuoti, įsigyti didžiąją dalį komponentų čia“, – sako Taivano parlamento atstovas Ting-Yu Wang.
Lietuvos verslininkai sako – po gražiu bendradarbiavimo fasadu slypi verslo instinktas. Taivaniečiai atvažiavo pardavinėti savo dronų, bet, kaip teigė keli konfidencialumo prašę verslininkai, nelabai kuo galėjo nustebinti ar turėjo ką pasiūlyti.
Lietuvos bepiločių orlaivių gamintojai teigia – jeigu ko reikia jiems, tai nebent tam tikrų komponentų pagamintų ne Kinijoje, o bepiločius pardavinėti taivaniečiams turėtų Lietuvos gamintojai.
Jie išbandyti kare Ukrainoje, be to nuolat tobulinami atsižvelgiant į realią patirtį mūšio lauke. Taivano gaminiai gražūs, bet net nebandyti realiuose koviniuose veiksmuose.
„Taivanas turbūt atsilieka nuo mūsų suvokime, kokį poveikį gali daryti bepiločiai orlaiviai, kokių skirtingų jų gali reikėti. Mes su jais bendraudami matome didelę orientaciją į kvadrokopterius, FPV dronus. Kas link fiksuoto sparno, tolimo atstumo, smogiamųjų tolimo atstumo bepiločių orlaivių – dar jiems trūksta. Gal jie lenkia mus tuose produktuose, kurie ateina iš komercinės srities“, – „Unmanned Defense Systems“ komercijos direktorius sako Jonas Steikūnas.
Esminis dalykas apie ką kalba Lietuvos verslas – rasti alternatyvų kinų komponentams. Tačiau būgštaujama, kad Taivano verslai iki šiol turi gamyklų Kinijoje – baimių kyla, kad ant užrašo „pagaminta Kinijoje“ tiesiog būtų užklijuotas lipdukas „pagaminta Taivane“.
Kandidatė į krašto apsaugos ministrus Dovilė Šakalienė sako, kaip toliau galėtų būti plėtojami verslo santykiai su Taivanu, bus sprendžiama suformavus Vyriausybę.
„Jie turi tam tikrų technologinių idėjų ir gamybos pasiūlymų. Aš manau, kad po to, kai bus suformuotas kabinetas, tikrai būtų verta šį klausimą svarstyti. Vienas, taip pat, iš svarbių geopolitinių dalykų – Taivano noras bendradarbiauti su Ukraina buvo išsakytas labai aiškiai“, – teigia D. Šakalienė.
Per Lietuvą – į Ukrainą
Taivanas siekia prisidėti prie Lietuvos vadovaujamos Ukrainos išminavimo koalicijos. Gražus gestas, bet taip pat su potekste – per Lietuvą rasti ryšių, kelių taivanietiškiems gaminiams į Ukrainą. Tai būtų jiems galimybė įgyti karinės patirties, nes jos neturi. O Kinijai dominuojant komercinėje dronų gamyboje, akivaizdu, kad Taivanas jaučia grėsmę.
Savo ruožtu Lietuvoje jau gaminami ne tik Ukrainoje išbandyti bepiločiai, bet ir plėtojamos įvairios technologijos, kurias bepiločiai „neš“. Pavyzdžiui, „Broswarn“ jau pusantrų metų kuria jutiklius, galinčius iš esmės pakeisti išminavimo galimybes.
„Su tokia raiška, su tokiomis galimybėmis – tai specifinis sensorius. Jis gali ne signalo stiprumą pademonstruoti, bet tu gali realiai žmogaus akimis pamatyti, kas yra po žeme. Iki tokio smulkaus daikto kaip žirklutės – dažnai demonstruojame“, – pabrėžia „Broswarn“ įkūrėjas Ernestas Žvaigždinas.
Pasak organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjo Jono Ohmano, yra keli komponentai, kuriais taivaniečiai galėtų padėti Ukrainai.
„Šiuo metu ukrainiečiai maždaug apie 70 proc. detalių gali gaminti be Kinijos. Trūksta trijų dalykų: kameros normalios, vaizdo plokštės ir variklių – visu tuo Taivanas gali prisidėti“, – sako J. Ohmanas.
Taivanui grasinantis Kinijos režimas juos verčia ieškoti greitų sprendimų. Tik Lietuvos pozicija gali keistis – turima informacija, verslas nusivylęs, kad taivaniečiai dalija pažadus, o ne imasi realių veiksmų. Memorandumų daugybė, tačiau verslai pastebi, kad taivaniečiai delsia investuoti arba kad susitarimai naudingesni taivaniečiams, o ne lietuviams.
