Rusijos parlamentarai rengiasi tvirtinti kitų metų biudžetą. Jame didžiausia pinigų suma numatyta gynybos sektoriui. Pradėjusi plataus masto Ukrainos puolimą, Maskva militarizavo visą savo ekonomiką, daug pinigų išleista kariams ir ginklams. Tačiau tai paveikė kitus sektorius, infliacija šoktelėjo, o kartu pakilo ir kainos parduotuvėse. Rusijos visuomenė ypač jautriai reaguoja į brangstantį maistą, tai primena ir šalies ekonominių krizių istoriją, ir Sovietų Sąjungos laikus, kai trūko maisto.
„Susidorosime“, – dar vasarą teigė vienos Rusijos parduotuvės lankytojai, stebintys augančias kainas.
Vieši duomenys rodo, kad dėl nemažėjančios infliacijos kai kurių mėsos produktų ar daržovių kainos per metus išaugo ketvirtadaliu. Socialiniuose tinkluose plinta istorijos apie vagiliavimą bei stiprinamą apsaugą parduotuvėse, pavyzdžiui, užrakinant sviestą.
Infliaciją Rusijoje skatina spartus atlyginimų augimas. Kremlius milijardus išleidžia karo pramonei, o su ja nesusiję sektoriai nebepajėgia varžytis dėl darbuotojų. Jie priversti kelti algas ir kainas – infliacijos spiralė sukasi.
Ekonomistai tai vadina augimu be vystymosi, mat pajamos auga, bet sveikatos, švietimo, technologijų ir infrastruktūros srityse didelio pagerėjimo nematyti.
„Vyriausybė skiria daug pinigų karinei pramonei. Centrinis bankas spalį pakėlė palūkanų normas iki 21 procento. Taip iš esmės vyriausybei siunčia signalą, kad dabartinė situacija negali tęstis, nes tai turės didelių pasekmių ekonomikos balansui, gali kilti krizė. Palūkanų normos kėlimas buvo ne pagalbos šauksmas, o veikiau centrinio banko skausmo riksmas“, – aiškina ekonomikos ekspertas Chrisas Weaferis.
Bet riksmas, panašu, negirdimas. Nors dabar Rusija karo pramonei išleidžia daugiausia nuo Sovietų Sąjungos laikų, naujame biudžete pinigų žadama ir dar daugiau – išlaidos turėtų augti beveik iki 30 procentų.
Valstybės Dūma beveik be jokio pasipriešinimo patvirtino ir pirmą, ir antrą dokumento variantą.
„Esu prieš karą, todėl nepalaikau, kai karui skiriami tokie pinigai. <...> Neturiu pinigų nei gydymui, nei kad galėčiau ką nors nusipirkti. Žmonės neapsaugoti. Pavyzdžiui, per televiziją rodo sergančius vaikus, renka pinigus jų gydymui. Apgailėtina, kad šalis neturi lėšų ir negali pasirūpinti vaikais“, – piktinasi pensininkė Irina.
Pagal svarstomą biudžetą, gynybos išlaidos turėtų būti 145 mlrd. dolerių. Ši suma didesnė, nei žadama skirti visuomenės gerovei ir švietimui kartu sudėjus.
Be to, į šią sumą neįtraukti kai kurie kiti karinei kampanijai skiriami ištekliai, pavyzdžiui, pačios Rusijos vaidinamosios „vidaus saugumo“ išlaidos. Dalis pinigų skiriama tam, kas lieka po slaptumo ženklu.
Todėl bendrai gynybai skiriami pinigai, skaičiuojama, gali būti ne 30, o 40 proc. viso Rusijos vyriausybės biudžeto, tai yra, beveik 413 mlrd. dolerių.
„Manau, didinti išlaidas – normalu. Kariaujanti šalis privalo turėti atitinkamą biudžetą. Neįmanoma dalyvauti kare neleidžiant pinigų“, – įsitikinęs branduolinės energetikos specialistas Arturas.
Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais turėtų augti kiek daugiau nei pusketvirto procento. Bet kitais metais jis lėtės.
Tarp problemų – ne tik didelės išlaidos pradėtai agresijai Ukrainoje. Rusijoje trūksta darbuotojų – šimtai tūkstančių išsiųsti ir toliau siunčiami į frontą.
Bet milijonams rusų, dirbantiems viršvalandžius, ypač informacinių technologijų, statybos ir gamybos srityse, nėra kuo skųstis, o anksčiau dideles pinigų sumas Europos kurortuose palikdavę turtingieji dabar juos leidžia namie, toliau skatina šalies ekonomiką.
Rimto smūgio Rusijai nesudavė ir tarptautines sankcijos. Vakarų technologijas ji importuoja per trečiąsias šalis. Rusija toliau naudos gauna ir iš naftos bei dujų eksporto.
Ekspertai teigia, kad Rusijos ekonomika negrius greitai, krizė šalį apima iš lėto, vadinasi, artimiausiu metu Maskva ir toliau pajėgs finansuoti savo pradėtą karą.
