Ateityje bendrasis dirbtinis intelektas (angl. artificial general intelligence, AGI) turės visą pasaulio informaciją ir galės geriausiai išspręsti energetikos, įstatymų leidybos, socialines ir kitas problemas, sako vienas bendrovės „Tesonet“ įkūrėjų Eimantas Sabaliauskas. Jo kolega Tomas Okmanas pabrėžia, jog dabar yra kritinis laikas kurti naujus dirbtiniu intelektu (DI) paremtus produktus.
„Reikia galvoti, kaip derinti verslo procesus. Kita tema – kokius naujus produktus galima sukurti. Su tuo bandome dirbti. Tačiau taip greitai viskas juda. Atrodo, dabar ta galimybė yra, o jau po 13 ar 15 mėn. bus per vėlu“, – ketvirtadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Lietuvos verslo forumas“ sakė jis.
Sėkmės paslaptis
Žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuotą pokalbį T. Okmanas (36 m.) ir E. Sabaliauskas (40 m.) pradėjo pasidalindami mintimis apie tai, kas lėmė jų verslo sėkmę.
T. Okmanui ir E. Sabaliauskui priklauso 2012 m. įsteigta „Hostinger“, 2016 m. įsteigta „360 IT“, 2020 m. įsteigta „Tesonet Global“ ir dar kelios susijusios bendrovės, vystančios virtualaus privataus tinklo (VPN), tinklapių kūrimo ir kitas informacinių technologijų (IT) paslaugas. Tarp geriausiai žinomų jų produktų yra „Nord Security“, „Hostinger“, „Surfshark“, „Oxylabs“.
„Sėkmę lėmė daugelis faktorių. (...) Man atrodo, kad mums pavyko labai anksti pagauti tą bangą, kai kategorija augo. Man atrodo, didžiulė sėkmė buvo tai, kad buvome iš Lietuvos ir niekas tada mums nedavė jokių investicijų, netikėjo mumis. Realiai nebuvo čia rinkos toms investicijoms, nesuprato. Mums tiesiog pavyko tvariai auginti verslą nuo pat pirmos dienos, kad būtų jis pelningas“, – pasakojo T. Okmanas.
Verslininkas prisiminė, kad neišvengė ir tam tikrų nesėkmių, nors jas labiau mėgsta vadinti iššūkiais.
„Buvome dar maža įmonė, gal koks 20–30 žmonių, ir netyčia blogus nustatymus „Google“ padarėme, per valandą 150 tūkst. eurų sudegė dėl reklamos ne ten. Skaudėjo. Bet buvo gera, nors ir brangi pamoka.
Mes anksti nenusprendėme, kad jau galima atsipalaiduoti, išsimokėti dividendus ir eiti ilsėtis. Mes nuolat reinvestavome, kūrėme, norėjome, kad tai įsisuktų, ir taip yra iki šios dienos. Taip pat labai daug investavome į žmones. Norėjome dirbti su žmonėmis, kurie yra faini, artimi mums. Daug laiko praleidžiame – iki dabar visa mūsų vadovų komanda jau 5 ar 6 metus nesikeičia. 20 ar net daugiau žmonių visi kartu žygiuojame“, – sakė jis.
E. Sabaliauskas pridūrė, jog prie jų sėkmės prisidėjo ir atkaklumas.
„Nepasiseka vieną, antrą, trečią kartą. Kitas nusispjautų ir eitų daryti kažką kita. Bet mums tos nesėkmės buvo pamokos. Jas išmoksti, tada kitą kartą to nebedarai. Ir po 30-os nesėkmės išeina kažkokia sėkmė. Bet vis tiek tiki, matai aplinkinius pavyzdžius, kad kitiems pasiseka. Žinai, kad ir tu horizonte tą sėkmę išvysi. Eini ir darai“, – sakė jis.
T. Okmanas pabrėžė, kad sėkmei nereikia dirbti 110 proc.
„Geriau stabiliai ir ilgai „varyti“ 80–90 proc. Suprantame, kad vienkartiniai „užšokimai“ nelabai gerai veikia. Mes kiekvieną dieną atsikeliame, einame į darbą 9 val., išeiname vakare. Taip gana nuobodžiai dirbame“, – aiškino jis, dar pabrėžęs, kad apie tai, jog bus globali įmonė, galvojo nuo pirmosios dienos.
„Geriau stabiliai ir ilgai „varyti“ 80–90 proc.“, – T. Okmanas
„Pas mus labiau maratono bėgikai, ne sprinteriai susirinkę. Sprintą tu gali maždaug iki 30 metų bėgti, o maratoną – iki 80 m. amžiaus“, – sakė E. Sabaliauskas.
Pokalbį vedęs E. Jakilaitis svarstė, kad prie bendrovės „Tesonet“ sėkmės galėjo prisidėti ir verslininkų charakterių skirtumas. „Tomo ugnis ir Eimanto ledas. Karštis ir ramybė“, – juokavo jis.
E. Sabaliauskas su tuo sutiko: „Tomas yra kovotojas, o aš labiau patarėjas. Esame visiškai priešingos ašys, mūsų muzikos stiliai skiriasi, šukuosenos skiriasi, apranga, mašinos skiriasi. Tai ir gerai, nes gali pasitarti, iškart matai dvi puses. Mūsų vadovų komandoje taip pat yra dar kito tipo žmonių. Gali suprasti iš visų pusių, ar sprendimas bus tinkamas, kaip jį priims skirtingi žmonės.“
Laukia DI revoliucijos
Dar viena pokalbio su bendrovės „Tesonet“ įkūrėjais tema – dirbtinis intelektas (DI).
„Aš esu DI fanas. Tai leidžia žmonėms būti produktyvesniems, mėgautis labiau savo darbu ir atsisakyti robotinio vertės nekuriančio darbo. Jis leidžia greičiau ir daugiau kurti.
Manau, kad ateityje, kai DI taps bendruoju (AGI), jis turės visą informaciją iš viso pasaulio ir geriausiai galės nuspręsti, kaip spręsti tam tikras energetikos, įstatymų leidybos, socialines problemas. Mes mėgausimės, kursime, piešime“, – sakė E. Sabaliauskas.
„Aš esu DI fanas. Tai leidžia žmonėms būti produktyvesniems, mėgautis labiau savo darbu ir atsisakyti robotinio vertės nekuriančio darbo“, – E. Sabaliauskas
T. Okmanas papasakojo, kad prieš dvi savaites surengė pirmąjį bendrovės „Tesonet“ DI „hackathoną“.
„Sukvietėme visus, kas norėjo. Jie per savaitgalį darė startuolius su DI. Turėjome tikrai daug komandų, per 300 dalyvių registravosi. Pirmai vietai davėme 50 tūkst. eurų investiciją. Jau sukūrėme „Tesonet AI Hub“, tai centras, kur kviesime prisijungti visus, kas nori kurti su DI verslus, programas. Tikimės padaryti vieną didžiausių DI akseleratorių Baltijos šalyse“, – sakė jis.
E. Sabaliauskas pridūrė, kad „hackathoną“ laimėjusi komanda susibūrė vasarą, o vienas jos narių tada dar net nemokėjo programuoti.
„Per 2 mėn. išmoko. Jie sukūrė tokį botą, kuris skambina į viešbučius ir nusidera balsu kainą už tave. Jie paleido tai nemokamai, tai labai išpopuliarėjo. Per tą savaitgalį žmonės sukūrė tokius produktus, kur mes būtume kūrę 3 mėn. vien iki pradinės stadijos. Bet dabar tau nebereikia rašyti kodo, bet kas gali tai daryti“, – sakė jis.
T. Okmanas neabejojo, kad su DI susiję pokyčiai gali sukelti ir nepasitenkinimo.
„Bus ir revoliucijų su šakėmis, kai žmonės bandys tą progresą stabdyti, bet realiai, kai turi laiko pagalvoti, gal mes atsisuksime į kosmoso užkariavimą, išradimus, mokslą ir pan.
Visų kompetencijos ateityje turės pakilti, nebebus to tokio robotinio darbo. Pavyzdžiui, automobilių vairavimas yra vienas iš jų. Dėl laivų irgi yra klausimas – kiek efektyviai jie gali plaukioti. Automatika padidės ir pagerės, o mes dirbsime daugiau pridėtinės vertės kuriančius darbus“, – aiškino jis.
„Tai galimybė, bet mažiesiems bus labai sunku. Bus Amerika ar Kinija. Negana to, viskas dabar paremta energetika, visiems reikia labai daug elektros. Beje, mes patys vystyti kol kas dar nesame pajėgūs. Kalbame apie šimtus milijardų investicijų. Pavyzdžiui, net sakoma, jog specialių atominių elektrinių tam reikės“, – sakė T. Okmanas.
Juridinių asmenų registro duomenimis, konsoliduotosios „Hostinger“ pajamos pernai pasiekė 110 mln. eurų, grynasis pelnas – 3 mln. eurų. „Sodros“ duomenimis, bendrovė „Hostinger operations“ spalio 16 d. turėjo 410 darbuotojų, jų vidutinis atlyginimas rugpjūtį siekė 4781,27 (apie 2893 eurus į rankas).
Bendrovė „360 IT“ 2023 m. gavo 156 mln. eurų pajamų, uždirbo 35 mln. eurų grynojo pelno. Spalio 16 d. joje buvo 1277 darbuotojai, jiems rugpjūtį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 4154,88 euro (apie 2514 eurų į rankas).
„Tesonet Global“ pernai gavo 548 mln. eurų pajamų, uždirbo 48 mln. eurų grynojo pelno.
