Po pirmojo Seimo rinkimų turo aiškėja būsimos valdančiosios daugumos kontūrai. Šiuo metu realiausiai atrodo socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir valstiečių bendradarbiavimas, nors jame pokyčių dar gali įnešti „Nemuno aušra“ arba liberalai. Tačiau šių partijų požiūriuose į mokesčius yra esminių išsiskyrimų, o jie kompromiso paieškose gali sutrukdyti.
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ragina dar neužmiršti ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), tačiau pripažįsta, kad panašu, jog formuojasi centro-kairės jėgų koalicija.
Ar šįkart Lietuvoje galėtų įvykti tikra mokesčių reforma – pašnekovė abejojo ir priminė, kad anksčiau Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) to nesiimdavo.
„Turime ilgą mokesčių nereformavimo istoriją. Nė vienoje, kiek yra būta, socialdemokratų formuotoje kadencijoje mokesčių didinimas neegzistavo. Kažkokios mokesčių reformos nebuvo vykdomos“, – priminė ji.
Daugiau panašumų
20 mandatų Seime jau užsitikrinusios LSDP rinkimų programoje kalbama apie didesnį mokesčių surinkimą ir jų progresyvumą.
„Gerai apgalvotais sprendimais sieksime reikšmingai padidinti šalies biudžeto pajamas per mokesčių sistemą bent iki 36 proc. BVP – tai reikštų papildomai virš 3 mlrd. eurų per metus. Todėl įgyvendinsime mokesčių sistemos pakeitimus“, – skelbė jie.
„Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio, o didesnius progresinius tarifus siūlome taikyti gyventojų gautų pajamų daliai, viršijančiai šalies suminį (t. y. darbo kartu su kitų rūšių pajamomis) vidurkį“, – priduriama rinkimų programoje.
Socialdemokratai dar norėtų įtvirtinti realų prabangaus turto apmokestinimą, įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tam tikroms maisto produktų grupėms, peržiūrėti kapitalo mokesčius.
„Peržiūrėsime ir naikinsime nepagrįstas mokesčių lengvatas. Turimais duomenimis, šiuo metu visų esamų lengvatų kaina valstybės ir savivaldybių biudžetams per metus siekia apie 2,2 mlrd. eurų“, – nurodo LSDP.
Aštuonias vietas parlamente iškovojusių demokratų lyderis Saulius Skvernelis apie didesnius mokesčius prakalbo rinkimų naktį.
„Dėl mokesčių mes labai aiškiai pasisakėme. Tų mokesčių, kurie kenktų konkurencingumui, stabdytų ekonomikos transformaciją, technologinį atsinaujinimą, jų negali būti. Tačiau perskirstymas, susijęs su GPM (gyventojų pajamų mokesčiu – LRT.lt), kai turime tokių išskirtinumų, kai stambios korporacijos, kurios veikia žemės ūkio srityje, teisinėje srityje, moka keistai mažus mokesčius, o dirbantys pagal darbo sutartį – pakankamai solidžius... Tai tas progresyvumas [mokesčių] sutampa su [siūlomais] socialdemokratų. Tai ta nedidelė dalis labai turtingai gyvenančių žmonių, kurie moka neadekvačius mokesčius, turėtų prisidėti prie mūsų gerovės daugiau“, – tikino S. Skvernelis.
Savo programoje „Vardan Lietuvos“ akcentavo mokesčių sistemos stabilumo ir prognozuojamumo principus, „šešėlinės“ ekonomikos mažinimą.
„Užtikrinsime socialiai teisingesnius atlyginimus kiekvienam, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginsime minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), jo aprėptį išplėsime virš vidutinių pajamų, o absoliučiai didžiausias visuomenėje gaunamas pajamas apmokestinsime progresiniais 23 proc., 25 proc. ir 32 proc. GPM tarifais“, – rašoma jų rinkimų programoje.
Yra ir skirtumų
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė rinkimų naktį kaip galimus koalicijos partnerius įvardijo „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).
Pastarieji pirmajame ture iškovojo šešis mandatus, o savo programoje ragino mokesčius išlaikyti patrauklius Lietuvos ir užsienio investuotojams, kas su prieš tai minėtu jų didinimu ir progresyvumu nelabai dera.
„Mokesčių politikoje remsime konkurenciją, sieksime, kad mokesčiai ir rinkliavos Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, būtų patrauklūs Lietuvos ir užsienio investuotojams. (...) Sudarysime teisines sąlygas parengti ir įgyvendinti skaidrią ir ilgalaikiam planavimui draugišką mokesčių sistemą“, – teigiama LVŽS dokumente.
Valstiečių programoje yra paminėtas valstybinis komercinis bankas, kurį galima rasti ir tarp „Nemuno aušros“ pažadų.
15 vietų parlamente užsitikrinusi Remigijaus Žemaitaičio vedama partija dar kalbėjo apie GPM lengvatas tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms. „Aušriečiai“, kaip ir S. Skvernelio demokratai, norėtų sulyginti MMA ir NPD. Tačiau kitaip nei socialdemokratai, ragina paskelbti bent 2 metų moratoriumą mokesčių pokyčiams.
Nors V. Blinkevičiūtė ne kartą yra sakiusi, kad R. Žemaitaičio Vyriausybėje nemato, pastarasis atkerta, kad be jų surinkti daugumos beveik neįmanoma.
Tuo metu su socialdemokratais beveik susitaręs S. Skvernelis priešinasi bendram darbui su Ramūno Karbauskio LVŽS. Jis kaip koalicijos partnerį mato Liberalų sąjūdį. Tačiau šios partijos deklaruojama politika, ypač mokesčių temoje, nuo kitų Seimo rinkimų nugalėtojų skiriasi iš esmės.
„Būtina išvengti visų pajamų jungimo ir jų apmokestinimo“, – rašoma liberalų programoje, kai tai yra vienas punktų LSDP programoje.
Socialdemokratų ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamo Liberalų sąjūdžio požiūriai itin išsiskiria privačių mokyklų ir sveikatos įstaigų bei antrosios pensijų pakopos klausimais.
„Turime sukurti vienodas sąlygas visiems – nuo privačių mokyklų iki sveikatos įstaigų“, – savo programoje skelbia liberalai, kai socialdemokratai pabrėžia, kad švietimas ir sveikata gyventojams turėtų būti užtikrinami nemokamai.
Liberalai taip pat siūlo stiprinti antros pakopos sistemą ir didinti privačiai kaupiančiųjų skaičių, kai socialdemokratai norėtų suteikti galimybę iš kaupimo pasitraukti bet kada.
Taip pat skaitykite
Nerimauja dėl vidurinės klasės
I. Genytė-Pikčienė sutiko, kad koalicijoje rasti bendrą kalbą liberalams ir socialdemokratams būtų tikrai sudėtinga.
„Vertinant vien teorinį politinių jėgų spektrą, šios dvi jėgos yra skirtinguose poliuose. Būtų sudėtinga rasti ideologinių sąlyčio taškų. Kai ideologijos radikaliai nesutampa, sprendimams suremti pečius gali būti labai nelengva“, – sakė ji.
Ekonomistė pažymėjo, kad po pirmojo turo matomas vaizdas išlieka eklektiškas.
„Tad tikrai nėra lengva bandyti brėžti, kokia gi ta mokesčių ir apskritai ekonominė politika bus atradus tam tikrą politinių jėgų balansą. Bendras leitmotyvas rinkimų kampanijos ir debatų metu vyravo toks, kad mokesčių sistemai reformuoti metas nėra tinkamas, kad reikia stabilumo bent jau vidaus ekonomikos politikoje. Tų neapibrėžtumo židinių yra pakankamai išorėje. Daugelis partijų, matyt, pasinaudojo nesėkmingai plėtota mokesčių reformos idėja praėjusios kadencijos metu ir jos visišku fiasko pabaigoje.
Vis tik realybė, kai partijos sutelks jėgas ir suformuos koaliciją, privers atsigręžti į mokesčių politikos kryptį. Tiesiog bus priverstos ieškoti tam tikrų papildomų šaltinių, išteklių, nes pažadų ambicijos yra labai didelės.
Ką matome – kad mokesčių reforma bus atidėta 2 metams, kad kol kas nepulsime daryti kažko labai neapgalvotai – tai yra tam tikra migla rinkėjams į akis, nes puikiai matome, kad jei mokesčių pokyčiai neįvyksta kadencijos pradžioje, jie paprastai apskritai sunkiai įvyksta. Nes kadencijai persivertus į antrą pusę, sutelkti politinę valią nepopuliariems sprendimams tampa vis sunkiau“, – LRT.lt sakė I. Genytė-Pikčienė.
Šiaulių banko vyr. ekonomistė svarstė, kad nebūtų labai blogai, jei didelių mokesčių pakeitimų artimiausiu metu būtų išvengta.
„Matyt, tai nebūtų didžiausia klaida, nes iš visos susiklosčiusios konjunktūros, aplinkybių matome, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika turi gana neblogą pagreitį bendrame Baltijos šalių ir visos euro zonos kontekste. Tikrai nereikėtų imtis drastiškų priemonių“, – patarė ji.
Nors rinkimuose daugiausia balsų surinko mokesčių reformos šalininkės LSDP ir TS-LKD, I. Genytė-Pikčienė nesutiko, kad tai reiškia, jog Lietuvos rinkėjai būtent to ir nori.
„Socialdemokratai labai tiesiogiai nežada, kokia gi ta mokesčių reforma galėtų būti. Jie slepia savo tikrąsias intencijas po aptakiais pareiškimais. Žinoma, ilgainiui, turint omenyje visą politinių pažadų kontekstą, objektyvią realybę, kalbant apie gynybos poreikius ir prioritetus, viešųjų paslaugų kokybę, švietimo situaciją, sveikatos apsaugos poreikį, šaltinių tikrai reikės.
Čia yra nerimo, kad gali išaugti paskata kelti mokesčius būtent tiems, kurie mažiausiai skundžiasi. Labiausiai nerimauju, kad taikiniu netaptų vadinamoji Lietuvos aukštesnioji vidurinė klasė. Tai yra specialistai, kvalifikuota darbo jėga, tam tikrų specialybių talentai – žmonės, kurie renkasi dirbti ir kurti Lietuvoje.
„Labiausiai nerimauju, kad taikiniu netaptų vadinamoji Lietuvos aukštesnioji vidurinė klasė“, – I. Genytė-Pikčienė.
Patrauklumą mokesčių prasme mes privalome išlaikyti ir toliau. Pritraukti kvalifikuotų darbuotojų į Lietuvą yra vienas iš tolesnio mūsų konkurencingumo pamatinių akmenų. Jeigu trumpalaikių pravalgymo tikslų sumetimais išjudinsime šitą akmenį, žinoma, tai bus netvaru ir ilgainiui sudėtinga išspręsti Lietuvos ekonomikos transformacijos problematiką. Turime keistis, mažinti priklausomybę nuo pigios darbo jėgos.
Tokiais būdais konkuruoti nebepavyksta. Turime ieškoti alternatyvų ir atitinkamai stiprinti kvalifikuotą darbo jėgą, inovacijas, taiklias užsienio investicijas. Šiose kategorijose vienu iš kozirių konkuruojame su kitomis centrinės Europos valstybėmis būtent mokesčių sistema. Ji veikia ne tik kaip šaltinis biudžetui finansuoti, bet ir kaip vizitinė kortelė“, – sakė ji.
Antrasis Seimo rinkimų turas, kuriame paaiškės likusių 63 vienmandačių apygardų nugalėtojai, vyks spalio 27 d.
