Kitų metų Lietuvos biudžetas šįkart formuojamas rinkimų metais – svarbiausią šalies finansinį dokumentą rengia dabartinė Vyriausybė, bet priimti jį teks naujai išrinktam Seimui. Dabartinė opozicija sako – gaila, kad projektas taps viešas paskutinę minutę ir nenustebtų, jeigu naują valdžią ištiktų šokas dėl dabartinės valdžios priplanuotų išlaidų.
Į posėdžių salę kadenciją baigiantys Seimo nariai sugrįš kitą savaitę, antradienį. O ketvirtadienį turės imtis kitų metų biudžeto projekto. Tai bus paskutinis, parengtas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės.
„Seime planuojame pateikti spalio 17 d. Tikėtina, kad Vyriausybėje pasirodys viena diena anksčiau“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Staigmenų ir finansų ministrė, ir premjerė sako – nebus.
„Kitų metų biudžetas yra iš esmės sudėliotas. Todėl, kad yra įsipareigojimai, kurie yra labai aiškūs“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai yra ir pensijų indeksavimas, mokytojų darbo užmokesčio didinimas, todėl labai daug erdvės biudžete nėra. Taip pat krašto apsaugos finansavimo poreikiai yra svarbūs, gynybos fondo susitarimo įgyvendinimas“, – sakė G. Skaistė.
„Tai, mano supratimu, daug erdvės fantazijai ar politikavimui nėra“, – sakė I. Šimonytė.
Opozicija svarsto: būtent tai, kad numatomos pajamos iš ekonomikos augimo – jau paskirstytos, gali būti problema naujai valdžiai. Nes pajamos buvo ne nuolatinės, o prisiimti įsipareigojimai – ilgam.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, iki šiol biudžetą sėkmingai pildė gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai. Kuo didesnė infliacija – tuo daugiau surinkto PVM. Kuo didesnė algos, tuo daugiau GPM.
Bet vadinamosios infliacinės pajamos – mažėja, o darbo užmokesčio augimas – lėtėja.
„Kada susirinks nauja valdančioji dauguma, galiu pasakyti drąsiai, jai šiek tiek ištiks tam tikras šokas, pamačius pajamų planą ir suplanuotas išlaidas“, – sakė A. Butkevičius.
Jis sako, bandymai gauti biudžeto projektą finansų ministerijoje, nelaukiant paskutinės minutės – nesėkmingi.
„Sakė, informacijos suteikimas – tas pats, kas atleidimas iš darbo“, – teigė A. Butkevičius.
Buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė sakė, kad biudžeto projektą konservatoriai sąmoningai atneš po pirmojo rinkimų turo.
„Tai, mano supratimu, reiškia vieną – kad jie neturi jokių gerų rinkiminių naujienų. Taisyklės ir apriboja jų galimybes padaryti tą biudžeto projektą tokį rinkiminį, saldų, patrauklų Lietuvos žmonėms“, – teigė Seimo LSDP frakcijos seniūnė.
Valdančiųjų teigimu, naujai valdžiai bus laiko projektą koreguoti, bet A. Budbergytė sakė, kad matyti pirminį variantą svarbu ne vien politikams.
„Pavyzdžiui, pernai metų biudžetas buvo jau spalio 10 d. Seime. Ir konservatoriai visada labai gyrėsi, pradedant premjere ir baigiant finansų ministre, kad jie demonstruoja naują kultūrą, kad visuomenei būtų galimybė daugiau turėti laiko susipažinti su tuo projektu“, – sakė R. Budbergytė.
Projekto nematė ir valdančiųjų partneriai koalicijoje.
„Nu, tai nieko naujo“, – sakė A. Armonaitė.
Laisviečiai ir liberalai nepalaikė Vyriausybės siekio apmokestinti draudimo sutartis. Nes tai, anot A. Armonaitės, mokestis vidurinei klasei.
„Politiniai partijų pažadai nuo kairės iki dešinės yra apie mokesčių kėlimą. Ir po rinkimų šitas biudžeto projektas gali labai greitai pasikeisti“, – sakė A. Armonaitė.
„Biudžeto priėmimas bet kokiu atveju bus jau gruodžio antroje pusėje, tuomet, kuomet bus suformuota nauja vyriausybė, kad jie turėtų laiko ir korekcijoms“, – teigė G. Skaistė.
„Koregavimo didelio niekada nebūna, dėl to, kad kiekviena vyriausybė ir parlamente esanti dauguma stengiasi, kad iki Kalėdų būtų priimtas įstatymas“, – sakė A. Butkevičius.
Nepriėmus biudžeto gruodį, mėnesio išlaidos negalėtų viršyti šių metų biudžeto vienos dvyliktosios.
Iškart galima skolos grąžinimo galimybes vertinančių agentūrų reakcija – paskolos šaliai imtų kainuoti brangiau. Be to, anot opozicijos, kitąmet joms reikės 200 mln. eurų daugiau biudžeto pinigų, nes teks refinansuoti keliskart mažesnėmis palūkanomis gautas paskolas.
