Vidurinės klasės atstovais paprastai laikomi gyventojai, kurie uždirba pakankamai, kad patenkintų pagrindinius poreikius, galėtų taupyti, investuoti ir leisti sau tam tikrą komfortą. Anot Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuvoje šiai grupei priskiriami ir asmenys, kurių pajamos siekia kiek daugiau nei 900 eurų.
Save priskiria pusė gyventojų
Pagal EBPO, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies medianos. Vadinasi, vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami 1 363–3 634 eurus popieriuje (nuo 930 iki 2 200 eurų į rankas) uždirbantys asmenys.
Vis dėlto vidurinę klasę apibrėžia ne tik pajamos. Šiai grupei paprastai priskiriami santaupų turintys gyventojai, kurie gali bent kartą per metus išvykti atostogų į užsienį, turi įsigiję nekilnojamojo turto (NT), kaupia pensijai ir kt.
Vidurinės klasės atstovais save laiko 51 proc. respondentų, rodo „Swedbank“ atlikta apklausa.
Lietuvoje iš 1,5 mln. dirbančiųjų iki 1000 eurų popieriuje (746 eurus į rankas) gauna apie 200 tūkst. apdraustųjų, nuo 1000 iki 2000 eurų popieriuje (746 iki 1251 euro į rankas) gauna apie 467 tūkst. dirbančiųjų, o nuo 2 000 iki 3 000 tūkst. eurų popieriuje (1251 iki 1815 eurų į rankas) gauna apie 270 tūkst. dirbančiųjų.
Nors šis skaičius per metus susitraukė 3 procentiniais punktais, anot banko, gyventojai šiemet yra labiau patenkinti savo pajamomis nei prieš metus. Banko skaičiavimu, gyventojų pajamos per pastaruosius metus augo apie 10 proc., o kainos – 1 proc.
Prie mažesnės naštos gyventojams prisideda ir Europos Centrinio Banko (ECB) mažinamos palūkanų normos. Rinkos tikisi, kad 2024 m. gale 6 mėn. EURIBOR pasieks 3 proc., o 2025 m. viduryje sumažės iki 2,5 proc.
Ir inžinieriai, ir medikai, ir smulkieji verslininkai
ISM ekonomikos ir duomenų analitikos studijų programos direktorius prof. Tadas Šarapovas aiškino, kad vidurinei klasei dažniausiai atstovauja asmenys, savo ekonomine veikla sukuriantys aukštesnę nei vidutinę vertę.
Uždirbantys daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį po mokesčių galėtų drąsiai save priskirti prie vidurinės klasės.
T. Šarapovas
„Tai gali būti specializuoti profesionalai – inžinieriai, medikai, mokytojai, finansininkai, aukštesnės kategorijos valstybės tarnautojai – ar smulkaus ir vidutinio verslo atstovai, kurių pajamos po mokesčių siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų asmeniui“, – LRT.lt teigė profesorius.
Šios sumos, T. Šarapovo manymu, galėtų užtekti visoms pragyvenimo išlaidoms, t. y. maistui, aprangai, būstui, automobiliui, taip pat visų kategorijų turto draudimui, būsto ar automobilio kreditui, atostogoms Lietuvoje ar užsienyje, tikėtina, dar ir 200 eurų per mėnesį liktų santaupoms ar investicijoms.
„Taigi, tokį mėnesinį atlyginimą [2 tūkst. eurų] galime laikyti tam tikru minimumu, kuris galėtų charakterizuoti vidurinės klasės atstovą.
Suprantama, jei kalbame apie šeimos namų ūkį, tuomet dalį išlaidų tektų dalintis abiem tėvams, tačiau atitinkamai jos padidėtų dėl išlaidų, tenkančių vaikams ugdyti, išlaikyti, laisvalaikiui. Todėl manytina, kad žmonės, uždirbantys daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį po mokesčių, galėtų drąsiai save priskirti prie vidurinės klasės“, – svarstė profesorius.
Žmonės, uždirbantys daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį po mokesčių, galėtų drąsiai save priskirti prie vidurinės klasės
– T. Šarapovas
Vertindamas mokestinės naštos svorį vidurinei klasei, T. Šarapovas sako, kad ir gyventojai, ir verslas prisitaiko prie mokestinės aplinkos ir prie tenkančios mokesčių naštos. Problema, anot jo, kita – kiek stabili yra mokesčių sistema.
„Ar dažnai įvedami nauji mokesčiai, ar dažnai keičiami esami mokesčiai. Idealu, jei gyventojai ir verslas gali tikėtis ilgesniuoju laikotarpiu prognozuojamos valstybės fiskalinės politikos ir gali būti daugiau ar mažiau užtikrinti, kad mokesčiai netikėtai nepadidės“, – dėstė profesorius.
T. Šarapovas taip pat akcentavo, jog vidurinė klasė Lietuvoje, kaip ir kiti gyventojai, susiduria su viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo problemomis.
„Tipiniai pavyzdžiai – mokytojų ir gydytojų trūkumas, valstybės tarnautojų trūkumas, dėl to atitinkamų paslaugų kokybė neatitinka visuomenės lūkesčių pagal tai, kiek sumokama mokesčių. Todėl tie, kas uždirba daugiau, nors ir sumoka mokesčius, iš kurių išlaikomas valstybinis sektorius, renkasi privatų ugdymą, privačias gydymo, medicinos paslaugas ir jiems tai kainuoja papildomai“, – sakė profesorius.
Sako, jog signalų, kad mokesčiai per dideli, nėra
Tai, ar žmonės gali save laikyti vidurinės klasės atstovais, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) ekonomikos programos vadovės doc. dr. Akvilės Aleksandravičienės manymu, priklauso nuo jų vartojimo išlaidų, poreikių, lūkesčių ir daugybės kitų nuo pačių asmenų priklausančių ir tiesiogiai nepriklausančių (pvz., ekonominių) aplinkybių.
Signalų, kad mokesčiai per dideli, nėra.
A. Aleksandravičienė
Remdamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis apie esamos namų ūkio finansinės padėties įvertinimą, analitikė teigė, kad II ir III kvartilinėms grupėms (I grupė – žemiausios pajamos, IV grupė – aukščiausios pajamos) priklausančių asmenų taupymas auga – tiek tų, kurie sutaupo truputį, tiek tų, kurie sutaupo daug.
„Vidurinė klasė atsiduria kažkur šiose grupėse. Taigi, Lietuvos vidurinės klasės žmonės gali taupyti ir taupo“, – LRT.lt sako A. Aleksandravičienė.
Tiesa, žvelgdama apskritai, ji pripažino, kad žemesnių pajamų (75–100 proc. pajamų medianos) vidurinė klasė „gali turėti ribotas galimybes investuoti, taupyti, keliauti užsienyje ir / ar kt.“.
„Bet, kaip ir minėjau, tai priklauso nuo poreikių, lūkesčių ir kt. veiksnių“, – pridūrė ji.
Paklausta apie mokestinę naštą vidurinei klasei, A. Aleksandravičienė sutiko, kad Lietuvoje yra viena didžiausių mokesčių naštų vidurinei klasei Europos Sąjungoje.
„Šiuo atžvilgiu esame kartu su tokiomis šalimis kaip Danija, Belgija, Vokietija ir kt. Tačiau, kaip atskleidžia vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai, vidurinės klasės taupymas auga, esamo meto tinkamumas įsigyti didesnių pirkinių vertinamas palankiau ir kt. Taigi signalų, kad mokesčiai per dideli, nėra“, – komentavo analitikė.
„Kaip atskleidžia vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai, vidurinės klasės padėtis neblogėja“, – patikino A. Aleksandravičienė.
Tvirtina, kad situacija gerėja
Reaguodamas į klausimą apie EBPO vidurinės klasės traktavimą Lietuvoje, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad 1 300–3 600 eurų darbo užmokestis prieš mokesčius yra išvestinis dydis, rodantis galimą priskyrimą vidurinei klasei tik kalbant konkrečiai apie dirbančiuosius ir jų pajamas iš darbo užmokesčio, neatsižvelgus į tai, koks yra namų ūkio dydis (pavyzdžiui, kiek šeimoje yra vaikų).
Labai svarbu ir pačių gyventojų finansinių sprendimų drausmė.
T. Povilauskas
„Bet manau, kad toks rėžių pritaikymas vis vien yra pakankamai racionalus būdas nustatyti, ar tokias pajamas iš darbo užmokesčio gaunančius asmenis galima priskirti prie vidurinės klasės“, – teigė ekonomistas.
Remdamasis „Sodros“ duomenimis apie apdraustųjų paskirstymą pagal gaunamas pajamas rugpjūtį, T. Povilauskas akcentavo, jog maždaug 340 tūkst. asmenų uždirbo iki 1 300 eurų, 660 tūkst. dirbančiųjų gavo tarp 1 300–3 600 eurų siekiančias pajams ir maždaug 167 tūkst. gavo didesnes negu 3 600 eurų prieš mokesčius algas. Dėl to, daro išvadą ekonomistas, 50–60 proc. dirbančiųjų gali būti priskirti vidurinei klasei.
„Tokio intervalo algas gaunantys asmenys turėtų galėti ir sutaupyti, ir kartą išvykti atostogauti užsienyje, tačiau daug kas priklauso nuo to, koks namų ūkio dydis (t. y. kiek turi vaikų ar kiek yra kitų kartu namų ūkį sudarančių asmenų), kokioje Lietuvos vietoje asmuo gyvena (Vilniuje pragyvenimo kaštai didesni), ar namų ūkis turi nuosavą būstą be paskolos, ar yra paskola ir kitų aspektų. Labai svarbu ir pačių gyventojų finansinių sprendimų drausmė, t. y. kaip jie valdo savo finansus“, – vardijo T. Povilauskas.
Apibendrindamas ekonomistas tvirtino, kad vidurinės klasės padėtis 2024 metais gerėjo ir turėjo atsistatyti po sudėtingesnių 2022 metų ir 2023 m. pradžios, kai infliacija gerokai lenkė pajamų augimą ir perkamoji galia smuko.
„Šiemet vidutinis darbo užmokestis augs daugiau negu 9 proc., o infliacija sieks apie 1 proc., todėl padėtis yra gerėjanti (tiesa, šiemet labiau gerėja mažesnių pajamų gavėjų situacija, nes minimali mėnesio alga šiemet augo labiau negu vidutinis darbo užmokestis, o energijos ir maisto (būtiniausių prekių ir paslaugų) kainos šiemet nedidėja“, – pažymėjo T. Povilauskas.
