Geidžiamiausią apdovanojimą už puikų maistą – „Michelin“ žvaigždę – siekiantys gauti restoranai susiduria su sunkumais. Remiantis paskelbtais tyrimais, restoranams geriau likti be įvertinimo.
Mokslininkai iš Londono universiteto stebėjo 2000–2014 metais Niujorke atidarytų ir žvaigždute įvertintų restoranų likimus. Nustatyta, kad restoranai, gavę žvaigždes, turėjo didesnę tikimybę užsidaryti nei tie, kurie žvaigždės negavo. Skaičiuojama, kad 40 proc. restoranų, apdovanotų „Michelin“ žvaigždėmis, iki 2019 metų pabaigos užsidarė.
Kaip LRT RADIJO laidai „PIN kodas“ teigia verslo psichologė Laura Rimkutė, pelnius prestižinį apdovanojimą verslui keliami didesni lūkesčiai, be to, prisideda ir aplinkinių spaudimas.
„Sėkmės atveju, tu užsikėlei kartelę ir pasiekei aukštą lygį, su tuo atkeliauja labai daug įtampos, streso, nes atsiranda labai dideli lūkesčiai sau pačiam, kad dabar turiu laikyti standartą, ir, aišku, aplinkinių spaudimas ir lūkesčiai, nes visi iš tavęs tikisi tik geriausio. <...> Dalis procento, kodėl nukeliaujame į nesėkmę, nes pavargstame, perdegame, neatlaikome savo ir kitų suformuoto spaudimo ir lūkesčių“, – aiškina pašnekovė.
Išauga pasitikėjimas savimi
Tiesa, „Michelin“ žvaigždė padidina viešumą. Tyrimai rodo, kad „Google“ paieškos intensyvumas išauga daugiau nei trečdaliu, kai restoranas pažymimas žvaigždute. Tačiau šlovė turi kainą.
Pirma, keičiasi restorano klientai, buvimas dėmesio centre kelia lūkesčius, o svečiai atkeliauja iš toli. Tenkinant didesnius poreikius atsiranda naujų išlaidų. Antra, apdovanojimas uždeda taikinį, pavyzdžiui, ingredientų tiekėjai naudojasi galimybe užsidirbti daugiau. Kulinarai taip pat nori, kad jų atlyginimai atspindėtų restorano lygį, todėl, tikėtina, juos pasamdys konkurentai. Pasak L. Rimkutės, konkretaus verslo sėkme bando pasinaudoti ir kiti verslo rykliai.
„Versle yra kopijuojamos sėkmės strategijos, tai akivaizdu. <...> Mes Lietuvoje turime pavyzdžių, kaip tame pačiame sektoriuje dirba penkios didžiausios įmonės, ir jei viena važiuoja geriau <...>, tai kita nukopijuoja ir didina konkurenciją.
Tam verslui, kuris buvo sėkmės kūrėjas, yra sunkiau laikyti standartą, nes turi nuolatos kurti kažką naujo ir galvoti apie tai, kuo dar nustebinti. Čia dar vienas paslėptas grėblys, ant kurio gali užlipti, nes, iš vienos pusės, esi priverstas nuolat galvoti ir keistis. Jeigu turiu savo sėkmės receptą, tai nemažai įmonių ir verslų nenori daryti didelio pokyčio. <...> Viena dalis, kodėl įvyksta fiasko, kad gal aš mažai prisitaikau prie pokyčio, konkurentai paėmė mano dalį sėkmės recepto. Tada su dideliais lūkesčiais ir mažu prisitaikymu prie pokyčių keliauja laivas į dugną“, – tikina verslo psichologė.
Maistas nėra vienintelė sritis, kurioje apdovanojimai suteikia nevienareikšmių jausmų. Keletas tyrimų rodo, kad apdovanojimus pelniusios įmonės nepasiekia ankstesnių rezultatų, kaip ir „Michelin“ žvaigždutės šefai, taip ir superžvaigždės vadovai reikalauja didesnių algų ir yra išsiblaškę – praleidžia daugiau laiko rašydami knygas ir prisijungdami prie įvairių tarybų. Leidybos srityje apdovanojimai taip pat kelia pavojų. Apdovanojimus pelnę autoriai vertinami griežčiau, nei antrąsias vietas užėmę kūrėjai.
„Išauga žmonių pasitikėjimas savimi ir kartais jis pasidaro per didelis. Pasitikėjimas savimi yra gera savybė, <...> bet čia išsiskaido dėmesys ir koncentruojamasi ne į problemų sprendimą, rizikų stebėjimą, ką turėčiau daryti, bet labiau didžiuojuosi statusu, atributais, stengiuosi rodyti, demonstruoti savo sėkmę, kad visi ją geriau matytų. Čia vyksta užsižaidimas, ignoruoju tam tikrus dalykus, kuriuos, jei neturėčiau tokio susitelkimo į savo sėkmę, <...> būčiau galėjęs geriau įvertinti“, – teigia L. Rimkutė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „PIN kodas“ įraše.
