Maitinimo mokyklose viešuosiuose pirkimuose – kova be taisyklių. Paslaugos teikėjai konkursus laimi pasiūlę mažiausią kainą, tačiau atėję į mokyklas valgiaraštį pabrangina ar kai kurių paslaugų neteikia. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) aiškina vykdanti patikrinimus ir konstatuoja, kad dalis mokyklų vadovų toleruoja maitintojų savivalę.
Lietuvoje veikia apie 900 mokyklų: trečdalyje jų maistas gaminamas vietoje, kitur maitinimo paslauga perkama. Čia susikerta vaikus norinčių maitinti įmonių interesai.
Pavyzdžiui, Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos vaikus maitina konkursą laimėjusi įmonė „Sveikos mitybos partneris“. Nors skelbiama, kad čia veikia švediškas stalas, mokykla nesutiko, kad valgykloje būtų filmuojama.
Ugdymo įstaigos vadovė Dalia Kugienė pripažįsta, kad maitinimo paslauga buvo teikiama nesilaikant sutarties sąlygų. Maitintojas vengė tiekti vadinamuosius komercinius patiekalus.
„Yra komercinių patiekalų, kurie yra mažesne kaina, tai aš suprantu, kad tiekėjui tas nėra labai naudinga, bet jeigu jie priėmė tą sąlygą, turi ją vykdyti. Tiesiog dėl to reikia pasižiūrėti, ar tas kiekis patiekalų yra pagamintas“, – LRT TELEVIZIJAI teigia direktorė.
Į tai dėmesį atkreipė ir VPT.
„Šie patiekalai nebuvo tiekiami, ten apie 40 vienetų per dieną sukosi. Ir taip, kai mūsų kolegos iš VPT atėjo tikrinti, jie nerado, kad tie patiekalai būtų apskritai tiekiami“, – teigia VPT atstovas Ramutis Prišmantas.
Kai mūsų kolegos iš VPT atėjo tikrinti, jie nerado, kad tie patiekalai būtų apskritai tiekiami
VPT atstovas Ramutis Prišmantas
Per patikrinimą taip pat nustatyta, kad mokykla toleruoja sutarties sąlygų pažeidimus ir leido verslui teikti paslaugas tokiomis sąlygomis, kurios nebuvo nustatytos sutartyje. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažįsta, kad mokyklų vadovams trūksta įgūdžių, kaip tokias sutartis valdyti.
Nuo praėjusių metų patikrinimus mokyklose VPT ir Maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo dažnai. Tikrinama ne tik maisto sauga, bet ir ar valgiaraštyje nurodytos kainos atitinka sutartyje nurodytas sumas.
„Mes esame sudarę bendradarbiavimo sutartį su VPT. Šiais metais esame atlikę keletą patikrinimų kartu“, – aiškina Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Gediminas Gvazdaitis.
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė Eurika Turonienė sako – viešųjų pirkimų sistema neorientuota į maisto kokybę. Laimi pasiūlę mažiausią kainą, bet dažnai maisto tiekėjas vaikus pažada maitinti už vieną kainą, o atėjęs į mokyklą valgiaraštyje kainas padidina.
LRT turimi dokumentai rodo, kad maitintojas „Sveikos mitybos partneris“ vidutiniškai 10 centų brangiau, nei nurodyta sutartyje, vaikus maitina keliose sostinės mokyklose.
LRT turimi dokumentai rodo, kad minėtas maitintojas „Sveikos mitybos partneris“ vidutiniškai 10 centų brangiau, nei nurodyta sutartyje, vaikus maitina keliose sostinės mokyklose. Įmonės vadovė paaiškinti, kodėl taip yra, atsisakė dėl įtemptos darbotvarkės. Mokyklų maitintojų asociacijos vadovė neslepia, kad verslininkai, siekdami uždirbti, viešųjų pirkimų sistemoje ieško spragų ir jomis naudojasi.
Centrinėje pirkimų organizacijos sistemoje dėl teisės maitinti moksleivius šiuo metu varžosi maždaug 50 įmonių. Organizacijos atstovas Dainius Navickas konstatuoja, kad konkursai dėl maitinimo mokyklose ypač probleminiai.
Faktiškai valgyklose taikomos kitos kainos, negu yra nurodytos sutartyje, ir kitos kainos, negu paslaugos teikėjas pasiūlė.
D. Navickas
„Faktiškai valgyklose taikomos kitos kainos, negu yra nurodytos sutartyje, ir kitos kainos, negu paslaugos teikėjas pasiūlė. Taip pabandę nevisiškai sąžiningai laimėti teikėjai tiesiog atsisako sudaryti sutartį, jeigu pamato, kad mokykla nusiteikusi principingai ir ryžtingai“, – sako D. Navickas.
Siekdami laimėti maitinimo konkursą mokyklose verslininkai žongliruoja ne tik patiekalų kainomis. Viešuosiuose pirkimuose papildomi balai priklauso ir nuo to, kokia nurodyta maisto technologo alga. Yra verslų, kurie deklaruoja, kad virėjams atseikėja 7 ar net 12 tūkstančių eurų siekiančius atlyginimus.
