Vėjo parko Baltijos jūroje projektui – kliūtys. Kretingos rajono savivaldybė – vienintelė iš 5 pajūrio savivaldybių – negaus jokios finansinės naudos iš projekto, nors per jos teritoriją eis didžioji dalis su projektu susijusios infrastruktūros. Tad rajono taryba nusprendė pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadą tik tada, kai bus užtikrinta galimybė rajonui pretenduoti į išmokas.
Žyneliai – kaimas Kretingos rajone, gyventojų jame beveik nebelikę, bet čia veikia 12 vėjo jėgainių, viena saulės jėgainė ir intensyviai kuriama infrastruktūra būsimam jūros vėjo parkui.
Nors jūrinio vėjo elektrinės elektros energiją gamins toli jūroje, energija žemyną pasieks Kretingos rajone. Jau dabar rajono keliais rieda sunkioji technika, dulkių ir triukšmo, pasak gyventojų, yra daugiau, tik apie projektą žino dar retas.
Pasak Darbėnų seniūno, gyventojai dar nežino ir to, per kurių sklypus eis linija, jis spėja, kad tai palies iki pusšimčio sklypų savininkų.
„Visi keliai bus naudojami, bus per žmonių sklypus einama, bus kertami miškai, bus papildomų rūpesčių dėl visų šitų dalykų“, – nerimauja Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.
Kretingos rajono meras sako, kad valstybinės svarbos projektui rajonas pritaria, bet taryba nori vietos gyventojams naudos.
„Nesuprantamas yra Energetikos ministerijos ir Palangos savivaldybės nenoras pasidalinti geresnio gyvenimo sąlygomis būtent su Kretingos rajonu. <...> Visos prie jūros priglundančios savivaldybės iš vėjo parkų gaus dalį pelno, gaunamo už vėjo pagamintą elektrą“, – akcentuoja meras Antanas Kalnius.
Prieš dvejus metus įstatymu įtvirtinta, kam paramą vystytojai privalo skirti.
„Įstatymas numato reikalavimą konkurso dėl leidimo naudoti Lietuvos jūrinės teritorijos dalį elektrinių plėtrai ir eksploatacijai laimėtojui laikytis Vyriausybės nustatyto reikalavimo skirti paramą (1 euras už 1 MWh) vietos bendruomenėms. Vyriausybė nustatė, jog parama skiriama savivaldybių, besiribojančių su jūrine teritorija, bendruomenėms“, – teigiama Energetikos ministerijos atsakyme raštu.
Kretingos rajonas prašo keisti teisinį reglamentavimą, kad paramą gautų ne tik besiribojančios savivaldybės, bet ir tos, kurios kitaip patiria poveikį. Neringos ir Klaipėdos rajono savivaldybės sutinka, kad pinigų gautų ir Kretingos rajonas, Klaipėda dar neatsakė, o Palanga pasipriešino.
„Palangos miesto savivaldybė neketina ginčyti Energetikos ministerijos pozicijos dėl formuojamos nacionalinės politikos energetikos srityje, taip pat neketina ginčyti Vyriausybės nustatytų surinktų atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų lėšų paskirstymo tvarkų, nes tam nemato pagrindo“, – sakoma Palangos savivaldybės laiške.
Kretingos rajono meras skaičiuoja, kad kai veiks abu planuojami jūrinio vėjo parkai, savivaldybės biudžetas kasmet galėtų papilnėti milijonu eurų. Svarbiam projektui kyla grėsmė: taryba nepateiks poveikio aplinkai vertinimo programos išvados, kol neišsiderės pinigų.
„Taryba įpareigojo, kol nebus pasirašyta sutartis, kad dalį pelno gauna ir Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos, sakysim, gyventojai, tol mes esam įpareigoti nepasirašyti šitos sutarties“, – pabrėžė A. Kalnius.
Jūrinio vėjo elektrinių parkas veiklą pradėti turėtų po ketverių metų.
