Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog rengiant kitų metų biudžeto projektą gynybos finansavimui numatoma skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau bus galimybė šią dalį dar padidinti papildomai skolinantis, jei šalies ekonomika augs.
„Kadangi buvo priimtas gynybos fondo įstatymas ir tas politinis sutarimas buvo rastas, mano tikslas – užtikrinti, kad gynybos finansavimas būtų trys procentai nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau manau, kad pasiliksime tą pačią galimybę, kurią turėjome ir šiemet, kad jeigu ekonominiai rodikliai metų eigoje leidžia pasiskolinti papildomai krašto apsaugai ir yra konkretus poreikis, kuris galėtų būti patenkintas pasiskolinus papildomai, tai tokią galimybę galima nusimatyti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė G. Skaistė.
„Tai leido šiemet skirti krašto apsaugai 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, šiandien esam ketvirta šalis tarp NATO valstybių pagal skiriamas lėšas krašto apsaugai, man atrodo, tą galimybę pasilikti yra svarbu“, – pridūrė ministrė.
G. Skaistė taip pat pabrėžė, kad didžioji dalis pasiūlymų papildomam gynybos finansavimui jau yra priimti Seime, tuo metu jei likęs dar vienas pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių nebūtų priimtas, politikams reikėtų prisiimti atsakomybę ir pateikti alternatyvų sprendimą.
„Man atrodo, nepamirškime diskusijoje ne tik tai, kas man patinka ar nepatinka, bet kad visgi tikslas buvo užtikrinti gynybos finansavimą. Mes gi keičiame reguliavimą ne dėl to, kad man patinka ar nepatinka. Šitoje vietoje mūsų tikslas yra gynybos finansavimas iki 3 procentų. Tai prisiimkime atsakomybę, kad jeigu šis pasiūlymas netinka, siūlykime tada kitą“, – teigė G. Skaistė.
Finansų ministrė taip pat pabrėžė, kad kitąmet prognozuojamas beveik 3 proc. ekonomikos augimas neturės reikšmingos įtakos biudžeto pajamoms, nes du trečdaliai iš šio augimo gaunamų pajamų skirta didinti įstatymuose jau numatytas išlaidas, pavyzdžiui, pensijoms.
„Normaliais laikais valstybės biudžeto pajamos auga apie 5 procentus – tai tikrai nėra kažkas kosminio, kas galėtų padaryti esminį proveržį vienoje ar kitoje srityje. Didžioji dalis šių ekonomikos augimo lėšų yra užprogramuota automatiškai išleisti, (...) pavyzdžiui, pensijos, kurios tikrai užima didelę dalį valstybės biudžete, todėl apie du trečdaliai to ekonomikos augimo jau yra iš anksto padalinta dar prieš pradedant formuoti tą patį biudžetą“, – aiškino ministrė.
Pasak G. Skaistės, norint pasiekti esminių pokyčių, būtina surasti naujų pajamų šaltinių.
„Biudžetas yra labiau nukreiptas smulkiems dalykams spręsti ir užtikrinti, kad objektyvus augimas atsispindės biudžeto išlaidose, tuo tarpu jei nori padaryti sisteminį proveržį kažkokioj srity, priimti tam tikrą brangų, bet reikalingą sprendimą, visgi reikalingi nauji pajamų šaltiniai“, – aiškino G. Skaistė.
Siekiant didinti gynybos finansavimą, Finansų ministerija liepą parengė vadinamojo Saugumo įnašo įstatymo projektą, numatantį dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. Siūlymas parengtas atskirai nuo anksčiau šiemet priimtų iniciatyvų didinti mokesčius, siekiant 3 proc. BVP gynybos finansavimo.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį teigė, kad šio pasiūlymo priimti šiame Seime nėra šansų bei pridūrė, kad jos partija šiai iniciatyvai taip pat nepritars.
Seime birželio pabaigoje priimtas gynybos finansavimo priemonių paketas, kuriame, be kita ko, numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.
Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. BVP.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuva gynybai kasmet turėtų skirti bent 3,5 proc. BVP.
