Dėl „Barboros“ kurjerių siekio įkurti profesinę sąjungą ir išsikovoti geresnes darbo sąlygas kilusiame konflikte taškas dar nepadėtas. Garsiausiai klausimus darbdaviams kėlęs vienas kurjerių šiuo metu įmonėje jau nedirba, nes tvirtina neatlaikęs vadovybės spaudimo, o profesinę sąjungą įsteigti norėjusiems darbuotojams talkinusi organizacija nusprendė skųsti prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo įsteigti profesinę sąjungą.
Dalies darbuotojų ir „Barboros“ konfliktas prasidėjo dar šių metų pradžioje.
LRT.lt jau skelbė, jog viename iš Lietuvos didmiesčių dirbantys kurjeriai nusprendė siekti, kad būtų gerinamos jų netenkinančios darbo sąlygos.
Taip pat skaitykite
Tuomet darbuotojai kritikavo permainas darbo užmokesčio srityje, milžinišką darbo krūvį, griežtas sąlygas ir darbuotojams asmeniškai tenkančią atsakomybę eismo įvykių metu ir pan.
Permainų pasiruošę siekti darbuotojai buvo nusprendę įkurti profesinę sąjungą, nes vylėsi, kad taip jų balsas bus geriau išgirstas nei klausimus keliant kiekvienam atskirai, tačiau darbuotojai tvirtino sulaukę netikėtos reakcijos.
Jų pasakojimu, vienam profesinės sąjungos iniciatorių buvo pasiūlyta palikti darbą, žmogui atsisakius, jis buvo nušalintas nuo pareigų.
Metų pradžioje su LRT.lt bendravę kurjeriai pasakojo, kad pasitaikė ir tokių atvejų, kai kitame skyriuje dirbantis žmogus po pokalbių su vadovybe neslėpė nusprendęs nestoti į profesinę sąjungą, nes nenori prisidaryti problemų.
Pasklidus žiniai, jog kurjeriai neketina atsisakyti savo planų, o situacija susidomėjus žiniasklaidai, įmonėje suskubta steigti kitą profesinę sąjungą, nei siūlė kurjeriai. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad „Barboros“ darbuotojų profesinė sąjunga yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir „Vilniaus prekyba“. Pastarajai priklauso „Maxima grupė“, valdanti „Barborą“.
Darbą teko palikti
Šiuo metu aktyviausiai klausimus darbdaviams kėlęs Ignas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt) „Barboroje“ jau nedirba.
Vyras tvirtina nepakėlęs darbdavių spaudimo ir dėl to nusprendęs palikti darbą.
Jie man iš pat pradžių pasakė, kad neva „mes tau darbą mažinsime, tu nieko neuždirbsi ir pats pabėgsi“
Buvęs „Barboros“ darbuotojas
„Buvo visiškas puolimas. Pradėjo man grasinti, kad darbo nebeduos, kad nieko neuždirbsiu. Jie man iš pat pradžių pasakė, kad neva „mes tau darbą mažinsime, tu nieko neuždirbsi ir pats pabėgsi“. Išėjo taip, kad jie pradėjo mane iš visų pusių dėl visko spausti. Turiu įrodymų, kad man mažino darbo krūvį, užsakymų skaičių. Man davė vežti po 8–10 užsakymų, o visi kiti kolegos veždavo po 15–17 užsakymų. Mano darbą išdalijo kitiems kurjeriams ir tada kiti kurjeriai pradėjo pykti ant manęs, kad neva aš kaltas. Taip pamainoje atsirado pykčių“, – kalbėjo Ignas.
Pašnekovas pasakojo, kad ir toliau tęsėsi nelengvi susitikimai su vadovybės atstovais, kurių metu Ignas jautė darbdavių spaudimą.
„Vyko visokie pokalbiai. Manęs ne kartą klausė: „Kaip mes galime visa tai užbaigti?“ Galiausiai aš nebepakenčiau ir nusprendžiau išeiti“, – sakė Ignas.
Jis taip pat pridūrė, kad po to, kai grupelė darbuotojų ėmė kelti klausimus dėl prastų darbo sąlygų, jų kasdienybė niekaip nepasikeitė – kurjeriams esą toliau tenka dirbti be poilsio pertraukėlių, ištverti didelį darbo krūvį ir pan.
Anot Igno, iki to momento, kai jis ėmėsi siekti, kad būtų gerinamos darbo sąlygos, nesulaukdavo priekaištų dėl darbo kokybės, tačiau po iniciatyvos parodymo ir bandymo įkurti profesinę sąjungą pasipylė priekaištai.
Mes tave išmesime bet kokiu atveju be nieko
Buvęs „Barboros“ darbuotojas
„Sausį, kai jie man teikė pasiūlymus, kad pats išeičiau iš darbo ir aš nesutikau, tai jie pasakė: „Mes tave išmesime bet kokiu atveju be nieko.“ Paskui, kai teikė tuos pasiūlymus, dar užsiminė: „O kas atsitiks, jeigu atsiras skundų?“ Aš tada paklausiau, kodėl jų turi atsirasti? Juk tiek metų dirbu, esu gavęs ir apdovanojimų kaip geriausias kurjeris. Po trijų dienų atsirado keli skundai iš karto. Tada mane nušalino nuo darbo dviem savaitėms, nes neva vyko tyrimas“, – dėstė Ignas ir pastebėjo dvejojantis tuomet vykusio tyrimo objektyvumu.
„Barbora“ kaltinimus atmeta
„Barboros“ ir kurjerio ginčas neseniai buvo išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Darbuotojas įmonei metė kaltinimus mobingu.
Dar prieš komisijai skelbiant verdiktą su LRT.lt bendravęs Ignas pripažino turintis nedaug vilties, jog pavyks įrodyti nesąžiningą darbdavių elgesį.
„Mes perskaitėme, ką jie atsiuntė komisijai kaip atsakymą. Tai vėl verčia viską ant manęs, kad dėl visko aš kaltas. Darbo ginčų komisijai aš pateikiau [susitikimų su darbdavių atstovais] garso įrašus, tai „Barbora“ atsakė, kad tie įrašai yra neteisėti, nes žmonės nebuvo įspėti, kad pokalbis yra įrašomas. Tai kaip darbuotojui apsiginti? Juk jeigu įspėsiu, kad įrašinėju, tai to spaudimo, suprantama, man niekas ir nedarys“, – rankomis skėsčiojo Ignas.
Dabar jau žinoma, kad Darbo ginčų komisija priėmė kurjeriui nepalankų sprendimą ir jo skundą atmetė. Konstatuota, kad pritrūko įrodymų, jog darbuotojas patyrė mobingą.
Ignui talkinančios Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkė Emilija Švobaitė teigė, kad į teismą dėl galimo mobingo kreiptis neketinama. Pastebima, kad įrodyti kaltinimus mobingu yra nelengva, o samdyti brangius advokatus nepakanka resursų.
„Įrodyti mobingą yra labai sunku, nes žmonės dažnai neturi tų pokalbių įrašų. Labai sudėtinga kartais parodyti atmosferą darbe. <...> Mobingą lengva įrodyti, kai turi labai tiesioginių įrodymų: jeigu ant tavęs garso įraše šaukia, grasina ar daro spaudimą, kad išeitum iš darbo savo noru“, – pastebėjo E. Švobaitė.
Tai, jog „Barbora“ nesutinka su darbuotojo metamais kaltinimais mobingu, įmonės atstovai patvirtino ir LRT.lt.
„Barboroje“ nebuvo ir nėra taikomas ar toleruojamas mobingas nė vieno darbuotojo atžvilgiu
„Barbora“
„Mūsų situacijos vertinimas yra vienareikšmiškas. „Barboroje“ nebuvo ir nėra taikomas ar toleruojamas mobingas nė vieno darbuotojo atžvilgiu. Šią poziciją mes akcentuojame ir atsiliepime Darbo ginčų komisijai“, – dėstoma LRT.lt perduotame vyresniosios bendrovės „Barbora“ teisininkės Eglės Vanagės komentare.
Įmonė nesutinka ir su kitais Igno skundais. Anot E. Vanagės, darbo grafikas įmonėje sudaromas pagal įstatymuose numatytus reikalavimus, įtraukiant priklausančias pertraukas.
Ji taip pat akcentavo, kad darbuotojams, esantiems toje pačioje pozicijoje, keliami vienodi reikalavimai, kuriuos įgyvendinant įprastai darbo grafike numatyto laiko poilsiui ir pietums esą pakanka.
Tiesa, neslepiama, kad Ignui darbo krūvis buvo mažinamas.
„Jūsų minimas darbuotojas vadovybei buvo išreiškęs nepasitenkinimą dėl to, kad su numatytu krūviu nespėja laiku grįžti į pertraukas. Atsižvelgus į darbuotojo darbo tempą ir išreikštą nepasitenkinimą, krūvis buvo sumažintas, kad darbuotojas spėtų laiku grįžti į pertraukas“, – dėstė vyresnioji teisininkė.
Įmonė nesutinka ir su darbuotojo pastabomis dėl vykusio vidinio tyrimo ir jam taikytų drausminių priemonių.
Anot E. Vanagės, darbuotojas nuo darbo buvo laikinai nušalintas vykstant vidiniam tyrimui to darbuotojo atžvilgiu.
Aiškinama, kad tyrimas pradėtas gavus kolegų skundų dėl minimo darbuotojo elgesio, o tyrimui pasibaigus priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – įspėjimą.
Visus minimus kaltinimus ir įtarimus, taip pat ir kaltinimus dėl patirto spaudimo išeiti iš darbo, laikome nepagrįstais
„Barbora“
„Taigi visus minimus kaltinimus ir įtarimus, taip pat ir kaltinimus dėl patirto spaudimo išeiti iš darbo, laikome nepagrįstais“, – apibendrino E. Vanagė.
Teisinių ginklų nesudeda
LRT.lt primena, kad dar metų pradžioje dėl galimai neteisėtų darbdavio veiksmų, siekiant sutrukdyti profesinės sąjungos veiklą, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tuomet prokuratūra tyrimo nepradėjo, bet šis prokurorų sprendimas buvo apskųstas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė pareiškimą nagrinėti iš naujo.
Liepos pradžioje tyrimą prokuratūra nutraukė ir vėl. „Barboros“ darbuotojus ginanti profesinė sąjunga yra pasirengusi skųsti ir šį sprendimą teismui.
„Prokuratūros sprendimas kol kas yra negalutinis. Yra galimybė jį apskųsti ir mes planuojame tai padaryti“, – pastebėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkė E. Švobaitė.
Kaip minėta, kai darbuotojai ėmė kelti klausimus ir raginti kolegas jungtis į nepriklausomą profesinę sąjungą, pasak Igno, įmonės viduje buvo inicijuota ir sukurta profesinė sąjunga – „Barbora“ darbuotojų profesinė sąjunga“.
Kviečiant į ją jungtis darbuotojus buvo žadama, kad nereikės mokėti jokio nario mokesčio.
„Niekas nežinome, kas išlaiko tą profsąjungą. O jos pirmininkė yra ta moteris, kuri mane norėjo atleisti. Tai mes visi ir juokiamės, kad kviečia aveles pas patį vilką“, – pastebėjo dabar jau buvęs „Barboros“ kurjeris.
Kaip rodo „Registrų centro“ duomenys, „Barbora“ darbuotojų profesinės sąjungos“ pirmininkė, kartu vadovaujanti profesinei sąjungai, – Sandra Karaliūnaitė. Profsąjungos steigimo aktą taip pat pasirašė 23 „Barboros“ darbuotojai.
Būtent minima profesinė sąjunga yra vienas argumentų, skatinančių Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovus skųsti prokuratūros sprendimą.
„Mūsų manymu, nebuvo atsižvelgta į teismo sprendimą, kuriame buvo implikuojama, kad profesinė sąjunga, kuri įsisteigė „Barboroje“, yra kontroliuojama darbdavio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinta profesinės sąjungos finansinė padėtis, ar lėšos į profesinę sąjungą neateina iš paties darbdavio ir ar tos profesinės sąjungos įsteigimo tikslas neprilygsta trukdymui profesinei sąjungai. Darbdavio galimai įsteigta profesinė sąjunga turi visus išteklius prieiti prie visų darbuotojų“, – teigė E. Švobaitė.
Ji taip pat pabrėžė, jog jau tai, kad profesinė sąjunga žadėjo nemokamą narystę, signalizuoja apie neretai pasitaikantį įmonių elgesį: kai žmonės ima vienytis, pats darbdavys inicijuoja profesinės sąjungos steigimą, kad galėtų ją kontroliuoti ir sudaryti klaidingą įspūdį, kad ta organizacija atstovauja darbuotojų interesams.
„Remiantis Profesinių sąjungų įstatymu, draudžiama darbdaviams priklausyti profesinei sąjungai. Tai, ko gero, čia būtų diskusija, ar žmogus, kuris yra įgaliotas į darbą priimti ir atleisti darbuotojus, įsteigęs profesinę sąjungą, atstovauja darbuotojams, ar ne“, – sakė pirmininkė.
E. Švobaitės teigimu, „Barboroje“ iki šiol kol kas nepavyko įkurti nepriklausomos profesinės sąjungos.
„Manome, kad ši kampanija, kurią vykdė „Barbora“, buvo gana sėkminga trukdant įsteigti tikrai darbuotojų interesams atstovaujančią profesinę sąjungą“, – sakė pašnekovė.
„Barbora“ aiškina, kad minėta darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta darbuotojų grupės iniciatyva.
„Mano žiniomis, išorinės profesinės sąjungos veikimas nėra tiesiogiai susijęs su vidinės profesinės sąjungos įkūrimu. Žinoma, įmonėje ši tema tuo metu suaktualėjo ir galėjo paskatinti darbuotojus aktyviau veikti, savo interesus ginti ir įkurti profesinę sąjungą“, – dėstė vyresnioji bendrovės „Barbora“ teisininkė E. Vanagė.
Ji taip pat informavo, kad šiuo metu įmonėje veikiančios profesinės sąjungos pirmininkė įmonėje eina personalo partnerės verslui pareigas.
Aiškinama, kad „Barbora“ kol kas finansiškai nėra prisidėjusi prie profesinės sąjungos veiklos, tačiau tokia galimybė yra numatyta.
„Nors bendrovė „Barbora“ iki šiol nėra prisidėjusi prie šios profesinės sąjungos finansavimo, kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad įmonė skiria iki 2 tūkst. eurų per metus profesinės sąjungos veiklai“, – pastebėjo E. Vanagė.
Tikina, kad profsąjunga veiks nepriklausomai nuo „Barboros“
Kaip LRT.lt teigė profesinės sąjungos vadovė S. Karaliūnaitė, kol kas profesinė sąjunga nėra turėjusi reikšmingų finansinių išlaidų.
„Tačiau poreikiui atsiradus bus galima pasinaudoti kolektyvinėje sutartyje numatyta nuostata ir prašyti UAB „Barbora“ skirti iki 2000 eurų per metus profesinės sąjungos veiklai“, – teigė S. Karaliūnaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad profesinė sąjunga įkurta įmonės darbuotojų ir veikia taip, kaip nusprendžia profesinės sąjungos nariai.
„Ji veikia ir veiks nepriklausomai nuo įmonės“, – nurodoma S. Karaliūnaitės atsakyme.
