Praėjus parai po audros, elektros energijos tiekimo dar neturi apie 90 tūkst. gyventojų, dėl audros padarinių Vilniaus rajone paskelbta ekstremalioji situacija.
Apie tai „Dienos temoje“ – laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys.
– Pone Kreivy, pats su ESO vadovu važinėjote po Vilniaus rajoną, žiūrėjote, kur išversti medžiai, kur nėra elektros. Ką matėte?
– Drauge taip pat dalyvavo Vilniaus meras – visos valdžios šakos ir kartu įmonė, kuri privalo rūpintis šiais dalykais, dalyvavome. Padėtis yra tikrai prasta. Matome, kad daugeliu atveju medžiai yra užgriuvę linijas, dažnai yra sunku prieiti (upeliai, pelkės, šlapia). ESO darbuotojai dirba dieną ir naktį. Iš viso dirba beveik 270 brigadų, iki tūkstančio žmonių. Jei skaičiuotume su koordinuojančiais, mestos tikrai didžiulės pajėgos. Ir ESO, ir rangovai, kuriuos ESO pasamdė, daro viską, kad žmonės kuo greičiau turėtų šviesą, elektrą.
– Kaip vertinate be elektros likusių asmenų skaičių? Kelios dešimtys, apie 90 tūkst. dabar. Ar normalu, kad tiek daug žmonių vis dar neturi elektros? Eina trečia diena.
– Kiekvienas žmogus svarbus ir kiekvienas atvejis yra labai svarbus, todėl ESO daro viską, elektrikai daro viską, kad visi kuo greičiau turėtų elektrą. Tačiau, kaip ir šiandien matėme, ne visąlaik gali čia ir dabar, tuojau pat padaryti, nes atjungimų skaičius, noriu pabrėžti, po šios audros buvo 300 tūkst. Šią dieną yra likę 90 tūkst., kaip minėjote. Per šį trumpą laiką beveik 210 tūkst. žmonių, butų ir abonentų vėl įjungta elektra. Per artimiausias 12–16 valandų bus įjungta dar papildomai 50 tūkst. Tai rodo, kad darbas yra labai intensyvus.
Tačiau turime suprasti, jeigu su gaisro analogija palygintume, jeigu gaisras atsitinka vienoje vietoje, dega du ar keli namai, čia dega ne kvartalas, o ištisas miestas. Matome, kad tokių gaisrų, tokių sudėtingų situacijų gesinimas užtrunka ilgiau. Noriu pasidžiaugti: nors ši audra savo intensyvumu buvo gerokai stipresnė nei prieš ketverius metus buvusi Laura, nutrukimų skaičius yra 25 proc. mažesnis. Tuomet turėjome 400 tūkst., dabar turime 300 tūkst. [gedimų]. Kodėl? Todėl, kad po anos audros buvo atlikti namų darbai, buvo parengtas planas, buvo išvalytos proskynos, nemaža dalis linijų buvo užkabeliuota. Tas jaučiasi dabar, kai ši audra buvo stipresnė, pasekmės yra mažesnės. ESO toliau planuoja intensyviai dirbti. Mes atnaujiname visus planus ir per artimiausią dešimtmetį, jeigu kalbėtume apie investicijas, vien į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų.
– Ministre, kaip tik prisiminėte tuos metus, 2021-uosius, jeigu kalbame apie tą pačią audrą, kai tuo metu buvo stiprus snygis. Mano žiniomis, tuomet 500 tūkst. namų ūkių buvo likę be elektros energijos. Tuo metu jūs pareikalavote parengti karštų taškų žemėlapį, nuspręsti, kurios vietos pavojingiausios, esą taip būtų galima nuspręsti, ką daryti, galbūt požemines linijas, kabelius kasti. Tačiau panašu, kad situacija kartojasi, nes matome, kiek dabar žmonių be elektros.
– Jūs paminėjote 500 tūkst., dabar yra 300 tūkst., o audra stipresnė. Tai reiškia, kad namų darbai buvo padaryti ir aš tuo džiaugiuosi. Manau, jog toliau dirbant šis skaičius mažės. Bet reikia prisiminti, kad audros darosi vis stipresnės, dažnesnės ir mes turime ne tik ruošti ESO daryti savo namų darbus, bet ir mes visi, gyventojai, turime daryti namų darbus.
– Kokie tie namų darbai? Nes dabar daug žmonių klausė, kaip gali pasiruošti. Gali gauti SMS žinutę, bet kas iš to?
– Turbūt yra keletas patarimų, ką ir pats planuoju – sodyboje įsigyti generatorių.
– Elektros generatorių?
– Taip, teko pasižiūrėti skelbimuose. Paprastas, 2 kilovoltų generatorius kainuoja 200–300 eurų, didesnis gal šiek tiek brangesnis. Taip pat sprendimas yra baterijos. Tie, kurie turi saulės elektrines, gali įsirengti baterijas, kad tokiais atvejais turėtų elektros. Suprantu, jog galbūt skamba keistai, kad ministras siūlo įsigyti generatorius, baterijas, kad valdžia turi viską spręsti, bet reikia suprasti, jog klimato kaita tikrai leidžia mums visiems apie save žinoti. Audros intensyvesnės, tūkstantis žmonių šalina pasekmes ir matome, kokie yra tempai ir terminai. Matome, kokio sudėtingumo yra situacija.
– Ministre, kritikai jums pabaksnotų į ESO pelnus, sakytų, kad pelnai didžiuliai, dividendai išmokami, galbūt būtų galima daugiau investuoti į linijas ir jas tvarkyti.
– <...> ESO pelnas yra griežtai reguliuojamas reguliatoriaus – yra 4 proc. ir daugiau pajamų ir pelno ESO negauna. Darkart pasikartosiu, investicijos per ateinančius metus (sudaromas dešimties metų planas ) yra 3,3 mlrd. eurų. Per prieš tai buvusius metus yra investuota 1,7 mlrd. eurų, taigi, investicijos į tinklą dvigubėja tam, kad tinklas būtų užkabeliuotas, dalis svarbių linijų eitų po žeme, kad <...> būtų išmanesnės, būtų jas galima valdyti per nuotolį, būtų galima tam tikrus atjungimus sujungti nuotoliniu būdu, kad būtų galima prijungti daugiau naujų vartotojų. Taigi, investicijos milžiniškos, žiūrint iš tinklo atnaujinimo perspektyvos. Planai, darkart pasikartosiu, kuriuos darome drauge su ESO, veikia.
Be to, noriu priminti (dažnai yra maišoma), kad Energetikos ministerija nėra ESO ir „Igničio“ grupės akcininkė, bet mes, kaip atsakingi už energetikos sektorių, kartu dirbame su įmone, kad mūsų žmonės turėtų elektrą tiek palankiausiomis sąlygomis, tiek būtų užtikrinamas jos patikimumas ir tiekimo saugumas.
– Pone Kreivy, be elektros galima išgyventi, žvake pasišviesti, tačiau kaip nutiko, jog šįkart sustojo ir mobiliojo ryšio bokštai. Mums rašo žmonės, kad parą ar dvi liko be mobiliojo ryšio.
– Nenoriu nieko kaltinti, tačiau jei žvilgtelsime į Vyriausybės nutarimus, kurie yra priimti, ir tą mes jau turbūt padarėme prieš gerus dvejus metus, kai prasidėjus karui Ukrainoje iškilo klausimas, kas būtų, jeigu mes turėtume atakas, kas būtų, jei sutriktų mūsų tinklas, nutarime buvo aiškiai sudėliota, jog ligoninės, pagrindinės degalinės, mobiliojo ryšio operatoriai, vandens įmonės – visi turi būti apsirūpinę generatoriais. Ne tik generatoriais, bet ir turėti tam tikrą kiekį kuro, kuris leistų tiems generatoriams efektyviai tiekti elektrą, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bokštams.
– Jūs norite pasakyti, kad galbūt mobiliojo ryšio bendrovės pataupė ir dabar teisinosi, kad jų akumuliatoriai padirbę kelias valandas išsikrovė?
– Manau, kad visi iš šios audros turime išmokti pamokas ir dar geriau pasiruošti. Atsiminkime, kad tiekimo patikimumas, saugumas priklauso ne tik nuo ESO, bet ir nuo visų mūsų. Ne tik nuo ESO, bet ir nuo įvairių rinkos dalyvių. Rinkos dalyviai, taip pat ir valstybinės įstaigos, turi būti tam pasiruošę.
– Bet, ministre, pasakote „A“, bet nepasakote „B“. Kitaip tariant, mobilusis ryšys užėjus stipresniam lietui, vėjui neturėtų išsijungti, kaip nutiko šįkart?
– Be abejo, įsivaizduokime, jeigu turėtume nenumatytą atvejį, nenumatytą ataką prieš mūsų tinklus ir staiga pusė Lietuvos neturi mobiliojo ryšio – be abejo, taip neturėtų [būti]. Matome, kad Ukrainoje vyksta nuolatinės atakos prieš energetinę infrastruktūrą, o mobilusis ryšys veikia.
– Kiek laiko Lietuvos žmonės turėtų būti išmokę išgyventi be elektros?
– Matote, nenoriu gąsdinti.
– Tiesiog kalbame apie tai, kad ateityje padarinių gali daugėti, audrų galbūt nebus keletą metų, o galbūt kita smogs ir artimiausiu metu.
– Pirmiausia, kaip minėjau, namų darbus daro ir ESO, ir „Litgrid“, nes šįkart buvo atjungtos net trys didelės perdavimo linijos. Išvadas daro visos institucijos, kurioms tai priklauso. Manau, kad savo darbą patobulinsime visi. Be abejo, kaip minėjau, žmonės taip pat turėtų būti pasirengę, kaip ir dabar matome, tiekimas sutrinka dienai, dviem, matome, jog sutrinka būtent esant tokioms didelėms audroms. Turbūt toks panašus laikotarpis yra įmanomas ir ateityje, ir panašiam laikotarpiui reikia ruoštis.
– Ministre, nuolat kalbama apie pasirengimą galimam karui. Ar šiuo atveju, kai buvo didesnė liūtis, vėjas, chaosas nebuvo per didelis? Nes žmonės iki šiol skundžiasi neturintys elektros ir jiems tai sukelia įvairiausių padarinių. Netgi gavome skundų, jog žmonės negalėjo prisiskambinti 112 pagalbos tarnybai, nors turėtų telefonas veikti.
– Turbūt aš negaliu būti atsakingas ir už 112, ir už visus kitus, bet aš galiu tik pasikartoti, jog turime 300 tūkst. atjungimų, 270 brigadų dirba dieną ir naktį, kad visi galėtume turėti elektrą, šviesą. Tie žmonės dirba labai sunkiomis sąlygomis ir mes tikrai kitą kartą turime ne linksniuoti, o kartu jausti jiems šiokį tokį dėkingumą. Toks būtų mano atsakymas.
Dar kartą pasikartosiu, visi pamokas stengiamės išmokti, kad ir karo atveju. <...> Mes turime visą planą, kaip turėtume saugotis nuo įvairių atakų, tiek taikos, tiek krizės, tiek karo atveju. <...> Daromas planas, nemažai padaryta, yra perkamos antidroninės sistemos, yra ir sonarai jūros dugne sudėti, ir daugelis kitų dalykų. Tie darbai yra daromi, tik jų nesimato, kaip ir šiuo atveju po audros Laura buvo padarytos išvados ir pasekmės šiandien po dabartinės audros yra gerokai mažesnės.
– Ačiū jums.
