Verslas

2018.11.06 09:44

Ekonomikos ekspertai: vyriausybės siūloma maisto kuponų sistema kelia daug klausimų

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.11.06 09:44

Vyriausybės planuose – kitąmet įvesti kuponų sistemą būtiniausiems maisto produktams įsigyti. Taip siekiama kovoti su augančiomis kainomis, skurdu ir padėti smulkiesiems ūkininkams realizuoti produkciją. Ekonomikos ekspertai teigia, kad siūloma sistema kelia daug klausimų.

Jei pamiršote, kaip atrodo pašto skyrius, kitąmet gali tekti prisiminti. Paštuose vyriausybė planuoja įsukti prekybą kuponais. Tokį maisto kuponą pašte įsigijęs už aštuonis eurus  tam tikrose prekybos vietose su juo maisto produktų būtų įsigyjama už 10 eurų ir taip suteikiama 20 proc. nuolaida. O ją suteikusiam prekybininkui būtų mėnesio gale kompensuojama iš biudžeto.

Ketinama per mėnesį leisti įsigyti ribotą kuponų skaičių. Jau žinoma, kad už juos būtų galima pirkti tik šalies ūkininkų produkciją: mėsą, pieno produktus, daržoves, vaisius. Tiesa, nedaug kur yra tokių prekybos vietų.

Premjero patarėjas sako, kuponų sistema skatintų ūkininkus kooperuotis ir kurti tokias prekyvietes. Nesulaukus ūkininkų susidomėjimo, atsiskaitymą jais žadama leisti mažose parduotuvėse. Finansų ministerija skaičiuoja, ar kuponais galėtų naudotis visi ar tik skurstantys gyventojai.

„Buvo skaičiavimas atliktas taikant visiems. Tą skaičiavimą nesudėtinga atlikti: jei mes manome, kad Lietuvoje yra kiek mažiau nei trys milijonai žmonių, sakykim, kiekvienam būtų leista įsigyti po tris kuponus per mėnesį, na, tai galime įsivaizduoti, tai yra papildomi 30 milijonų.

Tačiau dabar mes vėl kalbame, ar verta tą teikti pasiūlymą visiems, galbūt tiems, kas gauna didesnes pajamas, tai nėra aktualu“, – LRT TELEVIZIJAI sako ministro pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Prekybos įmonių asociacijos vadovas sako, kad dėl naujų piniginiam vienetui prilyginamų talonų kyla daug klausimų.

BNS nuotr.

„Jeigu jau tikrus pinigus padirbinėja, tai kaip čia bus? Vandens ženklais kažkokiais ar kaip jie užtikrins, kad nebūtų padirbinėjama? Jeigu valstybė savo sprendimais ar finansiniais instrumentais pradeda remti tik dalį viso sektoriaus, tai yra konkurencijos mažinimas, ribojimas. Dėl to nereikėtų tikėtis, kad kainos mažėtų“, – mano Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Laisvosios rinkos ekspertė sako, kad daug paprasčiau nei paini kuponų sistema būtų sumažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams.

Tas dalinimas pašte yra tokia ciniška patyčia iš tų mažiausias pajamas ganančiųjų. Žmogus, kuris yra nepasiturintis, sakoma, kad jo laikas mažiau vertinamas, dėl to jis galės eiti į paštą, pirkti tą kuponą ir jį išsikeisti į maisto produktus. Tikimasi, kad pasiturintys žmonės neims tų kuponų, o nepasiturintys štai turi laiko stovėti eilėje.

Matome tokią pat situaciją, kaip su vaiko pinigais. Dabar džiaugiamasi, kad galbūt didins vaiko  pinigus ir dalis pasiturinčių žmonių jų nebepasiima, jiems per didelė biurokratinė našta“, – palygina Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

Sociologas ir ekonomikos analitikas Romas Lazutka teigia, kad sveikintina, jog vyriausybė ieško būdų, kaip padėti skurstantiesiems. Tačiau nežinoma, kaip ši sistema suveiks, nes ji žmonėms gali būti nepatraukli.

BNS nuotr.

„Tikėtasi, kad ir loterija (čekių – LRT.lt) galėtų sumažinti šešėlį, tačiau tai netapo tokiu masiniu, kultūriniu lietuvių reiškiniu.

Kitas pavyzdys – lengvatos įsigyjant būstą provincijoje: matome, kad ten šeimų, kurios gali gauti tą pagalbą, skaičius yra nedidelis. Tiesiog mažai lėšų skiriama, be to, egzistuoja ir papildomi bankų apribojimai. Tad tai nėra masinis reiškinys, bet tam tikra priemonė. Galėtume įtarti, kad politikai gali ją panaudoti tiesiog uždėdami paukštelį, kad jie štai tą padarė. Bet jei mastai bus nedideli, tai ir poveikis bus nedidelis“, – mano R. Lazutka.

Kuponų sistemos finansavimą norima įtraukti į kitų metų biudžetą. O ją pradėti, greičiausiai, pavasarį.

Plačiau – Algirdo Igoriaus reportaže.