Dar neseniai per Klaipėdos uostą aktyviai vykusi automobilių iš Amerikos, kurie vėliau buvo gabenami į Ukrainą, krova stoja. Rusams suaktyvinus veiksmus Sumų srityje ir Charkive sustojo tokių transporto priemonių pirkimas. Klaipėdos uoste ir aplink esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse – ir nemažai Lietuvoje įstrigusių automobilių, turėjusių keliauti į Baltarusiją. Vis dėlto vertinant bendras krovos tendencijas matoma ir pozityvių ženklų.
Žinia, kurį laiką per Klaipėdos uostą į Ukrainą itin gausiai buvo gabenami automobiliai iš Amerikos.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais ši tendencija pastebimai keičiasi.
Anot Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, Klaipėdos uoste tranzitinių konteinerių į Ukrainą pradėjo mažėti maždaug prieš porą mėnesių.
„Pagrindinis srautas tuose konteineriuose yra naudotos mašinos iš Amerikos. Rusams aktyviai pradėjus pulti Sumų sritį, Charkivą, tai iš tiesų šiek tiek žmonių lūkesčius sumažino ir pirkimai Ukrainoje tų naudotų mašinų sustojo, todėl tas srautas sumažėjo. Manoma, kad kurį laiką jis toks išsilaikys, kol nebus matoma stabilumo. <...> Paskutiniais mėnesiais tas lėtėjimas jaučiasi labai stipriai“, – kalbėjo V. Šileika.
Tai pat nemažai automobilių iš Amerikos per Klaipėdos uostą buvo gabenama per Baltarusiją, tačiau pastaruoju metu šis srautas sustojo, nes įsigaliojo nauji automobilių eksporto į šią šalį reikalavimai.
„Šiuo metu daug mašinų stovi uoste, kadangi negalima išvežti šių mašinų į Baltarusiją. Tai didžiąja dalimi yra panaudoti automobiliai, kurie yra atgabenti į Klaipėdos uostą iš Amerikos“, – sakė asociacijos prezidentas.
V. Šileika pastebėjo, kad nemažai į Baltarusiją turėjusių keliauti automobilių stovi ne tik Klaipėdos uoste, bet ir aplink esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Artėjant grūdų derliaus sezonui uostininkai prognozuoja, kad darbo netrūks ir įmonėms, kuriose kraunami būtent tokie kroviniai.
Tiesa, neabejojama, kad didelio kiekio ukrainietiškų grūdų Klaipėdos uoste šiemet nebus.
„Ta logistikos grandinė nedirba. Nėra konkurencinga Klaipėdos kryptis. Visi pabandė ir visi suprato, kad tai yra, tikriausiai, misija neįmanoma. Gal kažkokie simboliniai kiekiai – galbūt, bet masinio kiekio nebus. Gal tik aliejus“, – paaiškino V. Šileika
Krova stabilizavosi
Lyginant pirmąjį šių metų pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, uostininkai teigia fiksuojantys krovos stabilumą, o ateityje viliasi ir augimo tendencijų.
„Klaipėdos rezultatai yra panašūs, kaip ir praėjusiais metais. Jie galbūt būtų ir geresni, tačiau buvo tam tikros objektyvios priežastys, kurios yra susijusios su „Independence“ remontu ir tuo metu sustojusiu suskystintųjų dujų eksportu, tai pat susiję ir su „Lifosa“, kuri stovėjo pakankamai ilgą laiką. Kaip dabar žinome, po truputį pradeda veikti, tiekti produkciją per Klaipėdos uostą“, – kalbėjo V. Šileika.
Klaipėdos uoste fiksuojamas naftos produktų kritimas, tačiau augo trąšų krova – įmonėms pavyko diversifikuoti tiekimo grandines.
„Trąšos anksčiau būdavo importuojamos tik geležinkeliu, o dabar didžiąja dalimi trąšos yra importuojamos laivais, čia sufasuojamos ir patenka žemdirbiams ir prekybininkams“, – sakė V. Šileika.
Klaipėdos uoste taip pat fiksuojamas statybinių medžiagų, plieno gaminių importas į Lietuvą iš Afrikos šalių, Turkijos, Ispanijos augimas.
Į viršų šovė metalo laužo ir medienos krova
Išskiriama, kad pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uoste fiksuojamos optimistiškai nuteikiančios metalo laužo ir medienos krovos tendencijos.
„Šiais metais labai stipriai auga metalo laužo krova – eksportas. Klaipėda pasidarė vadinamas hubas metalo laužo, kur iš visų taškų tiek iš Lietuvos, tiek iš aplinkinių šalių laivais yra atgabenamas metalo laužas, čia yra sukaupiamas ir pakraunamas į didžiuosius laivus, kurie keliauja didžiąja dalimi į Turkiją ir Turkijoje perlydomi į gaminius. Jeigu tendencijos išliks, tikriausiai turėsime rekordinę metalo laužo krovą“, – sakė V. Šileika.
Stebėdamos sėkmę metalo laužo krovos srityje į tai reaguoja ir įmonės – investuoja į įrenginius.
Šiemet uoste stebimas ir ryškus medienos eksportas.
UAB „Malkų įlankos terminalas“ direktorius Julius Kiršis teigė, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, skandinavai nustojo pirkti žaliavinę medieną iš agresorės.
„Iš pradžių to nepajautėme, nes tai sutapo su celiuziozės poreikio mažėjimu pasaulyje. Dabar tas poreikis pradėjo augti, o švedams, suomiams, kurie yra didžiausi gamintojai, reikia papildomos žaliavos. Jie dabar pasiruošę mokėti daugiau ir tie kiekiai popiermedžio eksporto didėja. <...> Pirmą pusmetį krovėme didžiausia popiermedžio kiekį, kokį išvis kada esame krovę“, – sakė J. Kiršis.
Klaipėdos uoste veikiančios kompanijos prognozuoja, kad ateinantį pusmetį krova augs. Prie to turėtų prisidėti grūdų derliaus krova, „Lifosos“ gaminių krova.
Tikimasi, kad antrąjį metų pusmetį bus fiksuojamas 5–10 proc. augimas ir per metus bus perkrauta apie 34 mln. tonų krovinių. 2021 m. Klaipėdos uoste buvo fiksuota didžiausia krova, tuomet perkrauta 46,5 mln. tonų krovinių.
Didžiausius praradimus, žinia, uostas patyrė sustojus Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos krovai, kuri kasmet siekdavo apie 11 mln. tonų.
