„Elektromobilis gali tapti tikru rojumi ar tikru pragaru, priklausomai nuo to, ar turite nuosavą elektromobilio įkrovimo stotelę, ar ne“, – sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino skaičiavimais, kiek kainuoja nuvažiuoti 100 kilometrų atstumą, jei elektromobilis kraunamas namuose arba mieste esančioje viešoje įkrovimo stotelėje.
„1. Patogumas. Turint nuosavą stotelę įkrovimo procesas yra itin patogus. Be to, yra sutaupoma laiko (ir kuro), nes nereikia važiuoti į degalines – grįžus namo tiesiog pakanka įjungti kroviklį. Neturint nuosavos stotelės įkrovimo procesas gali tapti nemenku iššūkiu, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti viešos įkrovimo stotelės, o tai ne visada pavyksta (pvz. būna užimtos, neveikiančios, toli nuo namų). Be to, minėtiems nenumatytiems atvejams reikia pasilikti baterijos rezervą (>10–20 proc.), o tai neleidžia visiškai išnaudoti automobilio baterijos talpos potencialo (tai gali tapti rimtu iššūkiu, jei elektromobilio baterijos talpa nėra didelė).
2. Kaina. Viešųjų įkrovimo stotelių elektros kaina yra ženkliai didesnė nei nuosavų (žr. grafiką). Be to, kuo greitesnis viešųjų stotelių įkrovimo greitis – tuo didesnė kaina, tad kraunant elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėse galutinė kuro kaina neretai tampa net didesnė nei benzininio / dyzelinio automobilio, tad elektromobilio eksploatavimo kaštai išauga.
Pavyzdžiui, greitose įkrovimo stotelėse kaina siekia ~0,61 Eur/kWh (degalų kainos atitikmuo* – 1,60 euro už litrą), lėtose ~0,40 Eur/kWh** (degalų kainos atitikmuo – 1,10 euro už litrą), o kraunantis namuose elektros kaina siekia ~0,24 Eur/kWh (degalų kainos atitikmuo: 0,62 euro už litrą), o turint kintamos kainos elektros tiekimo planą (t. y. susietą su „Nord Pool“ biržos kainomis) ir kraunant automobilį esant pigiai elektrai (savaitgaliais ir naktimis) – kaina gali siekti vos ~0,15 Eur/kWh (degalų kainos atitikmuo – vos 0,37 euro už litrą)***.
Tad, turint nuosavą įkrovimo stotelę ir kintamos kainos planą, galima nuvykti iš Vilniaus į Klaipėdą vos už 8 eurus (jei gyventojas turi nuosavą saulės elektrinę, kelionės kaina būna dar mažesnė).
Norint pasiekti elektromobilių plėtros proveržį, visų pirma reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuosavų įkrovimo stotelių įrengimui (namuose ir darbovietėse), taip pat nepamirštant ir viešųjų įkrovimo stotelių plėtros (nors prioritetas turi būti teikiamas nuosavoms stotelėms, nes vidutiniškai 4 iš 5 krovimų vyksta būtent jose). Lietuvai tai, deja, nebus lengva užduotis, nes dėl sovietinio paveldo net 50 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis siekia 27 proc., o pagal šį rodiklį ES mus lenkia tik Estija) gyvena dideliuose**** daugiabučiuose, kuriuose dažnu atveju net nėra sutvarkyta automobilių parkavimo sistema (nekalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą).
Be to, ir naujai pastatytuose / statomuose daugiabučiuose trūksta stovėjimo vietų (ne kartą sakiau, kad prisivirsime košės su stovėjimo vietų mažinimu), o elektromobilių įkrovimo stotelių yra vos viena kita. Vilties teikia vis talpesnės baterijos (sumažinančios krovimų skaičių), auganti konkurencija tarp viešojo įkrovimo stotelių, augantis įkrovimo stotelių skaičius įmonėse (darbovietėje esanti įkrovimo stotelė gali tapti alternatyva namų stotelei) bei technologiniai sprendimai. Tačiau siekiant didesnio elektromobilių proveržio Lietuvai dar kurį laiką teks pasikliauti individualių namų savininkais (kuriems yra itin paprasta įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę) bei tais laimingaisiais, kuriems pavyko pasistatyti nuosavą stotelę požeminėje stovėjimo aikštelėje (pats pasistačiau stotelę dar 2019 metais), taip pat elektromobilių entuziastais, kurie yra pasiryžę patirti anksčiau minėtus nepatogumus vardan mažiau taršių elektromobilių“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Ž. Mauricas.
