Baltijos valstybėse šešėlinė ekonomika 2023-iaisiais dar labiau išsiplėtė tik Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – toliau traukėsi, rodo Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos nuo 2009-ųjų kasmet atliekamų tyrimų rezultatai.
Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione pernai tapo Lietuvoje, mažiausias išliko Estijoje.
Ataskaitoje pažymima, jog šis rodiklis Lietuvoje praėjusiais metais buvo didžiausias per visą tyrimų laikotarpį, o Lietuva pagal jį pirmąkart aplenkė Latviją.
Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo 0,6 procentinio punkto iki 26,4 proc., Latvijoje – sumenko 3,6 punkto iki 22,9 proc., Estijoje – nuo 18,0 proc. iki 17,9 procento.
Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje praėjusiais metais "vokeliuose" mokamas darbo užmokestis sudarė didžiausią šešėlinės ekonomikos sudedamąją dalį – 35,5 procento. Nedeklaruotų pajamos dalis siekė 34,5 proc., nelegalaus darbo jėgos naudojimo – 30 procentų.
Latvijoje ir Estijoje svariausias šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė taip pat darbo užmokestis „vokeliuose“ – 48,2 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje ir 45,3 proc. Estijoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje sudarė 25,8 proc. visos šešėlinės ekonomikos, nelegalūs darbuotojai – 26 proc., o Estijoje – atitinkamai 22,7 proc. ir 32 procentus.
